Dėl Europos Bendrijos teisės principų taikymo nacionalinėje administracinėje teisėje


Vytautas Krikščiūnas
Teisėjo nuotrauka
Leidinyje „ES teisės įgyvendinimas Lietuvos administracinėje teisėje“ (V.Valančius, S.Kavalnė, Vilnius, 2009) keliami ypač svarbūs mano manymu, klausimai, kuriuos turėtų spręsti įstatymų leidėjai ir praktikai.
 
Nurodoma, jog tiesioginis EB teisės taikymas – tai vienas iš pagrindinių ES teisės principų, pagal kurį EB nuostatos netaikant jokių papildomų įgyvendinimo priemonių gali turėti teisinių padarinių ES valstybėse narėse. Vadinasi, tam tikros ES teisės normos Lietuvos administracinėje teisėje turi būti taikomos, net jei nacionalinė administracinė teisė apie tai neužsimena nei viename teisės akte. Tiesioginį EB teisės taikymą privalo užtikrinti nacionalinės viešojo administravimo institucijos. Tiesioginis taikymas kartu su viršenybės principu yra esminiai ES teisės skiriamieji ypatumai. Būtent tiesioginio taikymo principas yra geriausias vienodo EB teisės taikymo visose valstybėse narėse garantas, suteikdamas galimybę kreiptis į nacionalinius teismus tais klausimais, kuriuos reglamentuoja ES teisė, jis didina asmenų teisinę apsaugą.
 
Bendruosius viešojo administravimo principus LR nustato Viešojo administravimo įstatymas. Šio įstatymo 3 straipsnyje numatyta, jog viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi be kita ko ir proporcingumo bei nepiktnaudžiavimo valdžia principais.
 
Proporcingumo principas yra neatskiriamas nuo teisingumo principo. Proporcingumo tikslas administracinėje teisėje reiškia, kad valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės turi būti proporcingi jų siekiamiems tikslams, tai yra administracinė institucija turi imtis tik tokių priemonių, kurios yra būtinos jų funkcijoms atlikti. Jei administracinė institucija gali rinktis iš kelių tinkamų priemonių, ji privalo pasirinkti švelniausią ir keliančią mažiausiai ribojantį poveikį.
 
Iš Konstitucijos kylantis teisinio proporcingumo principas reiškia, kad nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems ir visuotinai svarbiems tikslams (turi būti tikslų ir priemonių pusiausvyra).
 
Administracinei teisei proporcingumo principas itin aktualus tose srityse, kuriose administracinėms institucijoms suteikta plati diskrecijos teisė. Pabrėžtina, kad būtent proporcingumo principu administraciniai teismai vadovaujasi ir skirdami sankcijas už teisės pažeidimus.
 
Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas A.N., nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio Panevėžio apskrities VPK areštinėje atliekančio administracinio arešto nuobaudas, prašymas paskirtas administracines nuobaudas – areštus pakeisti į baudą arba viešuosius darbus. Iš Panevėžio apskrities VPK atsakymo į teismo užklausimą matyti, kad A.N. Panevėžio apskrities VPK areštinėje atliko administracinį areštą nuo 2009-09-19 pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 6 nutarimus, viso 110 parų. Taip pat Panevėžio apskrities VPK yra gavęs dar 6 teismo nutarimus vykdyti administracinį areštą, viso 131 parą. Taigi, A.N. už administracinius pažeidimus, numatytus LR ATPK 50 str., per metus laiko yra nubaustas viso 241 paromis administracinio arešto, kas prilyginama 8 mėnesiams laisvės atėmimo, o tai yra kaip tik proporcingumo nuostatų nepaisymas, įteisintas Lietuvos nacionalinėje teisėje.
   
Šiuo metu galiojančiame LR Administracinių teisės pažeidimų kodekse (305 str.) nurodyta, kad tuo atveju, kai priimami keli nutarimai skirti administracines nuobaudas vienam asmeniui, kiekvienas nutarimas vykdomas savarankiškai. Šiuo atveju vykdant nutarimus, formaliai įstatymas nepažeidžiamas, tačiau taikant analogiją su LR Baudžiamojo kodekso 49 str., manau, jog pažeidėjo teisės iš esmės pažeidžiamos, nes pagal LR BK 49 str. 3 d. už analogišką pagal faktines aplinkybes baudžiamąjį nusižengimą (kai pagrobto turto vertė yra nuo 130 iki 390 Lt, ir tai atitinka LR BK 178 str. 4 d.) gali būti skiriama kaip griežčiausia bausmė - areštas nuo 10 iki 45 parų. Jei baudžiamasis nusižengimas padaromas neatlikus paskirtos bausmės, bausmė skiriama taikant LR BK 64 str. taisykles. Pagal LR BK 64 str. 4 d., kai bausmė skiriama vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, subendrinta bausmė negali viršyti nustatytos arešto bausmės maksimalaus dydžio, šiuo atveju 45 parų, neatsižvelgiant į padarytų baudžiamųjų nusižengimų skaičių.
 
Mano nuomone, būtinas naujas įstatymas – Administracinio proceso kodeksas, kuris atitiktų ES teisei, reglamentuotų daug procesinių niuansų nagrinėjant bylas tiek neteismine tvarka, tiek pirmosios instancijos teismuose. Kadangi tokių bylų, kurias nagrinėja būtent apylinkių teismai, kiekis sistemingai didėja, taigi daugėja ir teisinių nesusipratimų (kazusų). Kai kurie jau yra aptarti Vyriausiojo administracinio teismo Teismų praktikoje, taip pat siūloma vadovautis analogija su Baudžiamuoju procesu, pvz. dėl administracinių nuobaudų vykdymo senaties terminų ir kt.
 
Taip pat didelių abejonių kelia ir LR ATPK 35 straipsnis, kuris numato griežtus administracinės nuobaudos skyrimo terminus, tačiau tuo pačiu nurodo, kad administracinę bylą pradėjus nagrinėti iš naujo, kai nutarimas yra panaikinamas, terminai skaičiuojami iš naujo nuo apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tokios nuostatos prieštarauja net LR BK 95 str. „Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis“, kuriame terminas skaičiuojamas nuo baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo padarymo momento, o senaties eiga sustoja tik išskirtinais atvejais, kai nusikaltęs asmuo pasislepia arba kai padaro naują nusikalstamą veiką. Baudžiamojoje teisenoje senaties termino eiga nenutrūksta ir neskaičiuojama iš naujo visą ikiteisminio tyrimo ar teisminio (tame tarpe ir apeliacijoje) nagrinėjimo laiką.
 
LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 str. yra numatyta galimybė asmeniui, kuriam atimta teisė vairuoti kelių transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisę užsiimti medžiokle ar žvejyba, praėjus pusei nustatyto laikotarpio, pagal visuomeninės organizacijos, darbdavio tarpininkavimą ir esant kitoms sąlygoms, sutrumpinti teisės atėmimo terminą. Šiuo metu tokie teismų sprendimai Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme naikinami pagal tą pačią frazę – dar nėra pasiekti LR ATPK 20 str. numatyti nuobaudos tikslai. Net LR Baudžiamajame kodekse numatyta galimybė asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (LR BK 36-40) str., taip pat kuriam teismas paskyrė laisvės (labiausiai saugomos vertybės)  atėmimo bausmę, neatlikti šios bausmės, jos vykdymą atidėti (LR BK 75 str.), o atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, ją sutrumpinti, paleisti asmenis iš įkalinimo įstaigų lygtinai prieš terminą (LR BK 77 str.), atleisti nuo bausmės dėl ligos (LR BK 76 str.).
        
Taigi, mano paminėtais atvejais Lietuvos įstatymų netobulumas prieštarauja mano aukščiau aptartam proporcingumo ir teisingumo, nepiktnaudžiavimo teise principams, nes šiuo metu administracinė teisena yra žymiai griežtesnė, nei baudžiamoji, o taip neturėtų būti. Daliniais sprendimais, nesukūrę vientiso teisės akto - Administracinio proceso kodekso, neįvykdysime vieningos EB teisinės sistemos reikalavimų.

Daugiau apie teisėją:

Įkelta: 
2010-01-22