• Sąjungos nariu laikomas apylinkės teismo teisėjas, kuris pateikė valdybai (pirmininkui) prašymą įstoti į Sąjungą ir sumokėjo 30 eurų nario mokestį (metams).
    Prašymo forma yra prie skilties "Klausimai". Nario mokestis mokamas atliekant pavedimą į sąskaitą  LT077300010112902789 AB bankas Swedbank.
    Sąjungos nariai nario mokestį moka už einamuosius metus iki pirmojo metų ketvirčio pabaigos.

Dviejų valdžių ambicijų karas arba ar egzistuoja teisėjų klanas?


Aurelija Žutautienė
teisėjo darbo stalo nuotrauka
Sklando vis garsesnės kalbos apie teisėjų klaną, jų įtaką politikams bei tarpusavio nesutarimus. Stokodama viešumo trečioji mūsų šalies valdžia griauna  savo įvaizdį. O gal jis griaunamas?
 
Pamintas teisingumas. Klanas. Komunistų partija. Kėgėbistai. Varnas varnui akies nekerta – tokie ir panašūs epitetai šiuo metu lipdomi teismams ir teisėjams. Neapsikentę akmenų krušos į savo daržą Teisėjų asociacija net išplatino pareiškimą, kuriame išreiškė pasipiktinimą, dėl tokios, jų manymu, specialiai surengtos politizuotos puolimo kompanijos, bandant įrodyti visuomenei, kad iki šiol nepriklausomoje Lietuvoje nėra nepriklausomų teismų. Kas atitiko, kad trečioji šalies valdžia, nusipelnė tokio pikto požiūrio?
 
Valdas Vasiliauskas, “Lietuvos žinių” vyriausiasis redaktorius:
 
Klano buvimą labai ryškiai pajutome prieš maždaug 2,5 metų, kai kilo plačiai nuskambėjęs skandalas, kurio pretekstas buvo neva nuslėpta nuo Prezidento VSD pažyma apie dabar jau buvusį Biržų rajono apylinkės teismo teisėją Valentą Margevičių. Tuomet Prezidentas ir pareiškė  nebepasitikįs AT Pirmininku Vytautu Greičiumi, kuris tuo metu buvo dar ir Teismų tarybos pirmininkas. Visi prisimenam, tur būt, kaip ten buvo. Žodžiu, “atpirkimo ožiu” tapo Prezidento patarėjas Haroldas Šinkūnas. Iš darbo turėjo išeiti dar porą neva apsimelavusių teisėjų. Protestuodamas prieš visą teismų sistemą atsistatydino AT teisėjas Valentinas Mikelėnas. Jau tuomet šis teisėjas teigė, kad “reikia išvalyti teisėjų korpusą nuo nesąžiningų teisėjų, užkirsti kelią nekvalifikuotiems specialistams, sudaryti teisėjams normalias darbo sąlygas”.
 
Negalima teigti, kad visi teisėjai nesąžiningi – tikrai taip nėra. Jų tarpe yra daug padorių, sąžiningų žmonių. Tačiau  reikia pripažinti, kad teisėjų “viršūnėlės” taip susicementavusios, kad tiems padoriems užtrenkiamos visos durys kilti karjeros laiptais. Šiame klane galioja savos taisyklės. Apie kokį teismų ir teisėjų nepriklausomumą mes kalbame, jei karjerą daro tik tie, kurie palankūs klanui?!
 
Virginija Baltraitienė, Seimo pirmininko pavaduotoja: 
 
Manau, kad teisėjų klanas egzistuoja.  Teismai tapo labai uždara ir neskaidria sistema. Juk dar visai neseniai teisėjų tarybos posėdžiai net nebuvo įrašinėjami, tad iškilus kokiam nors rimtam ginčui ar konfliktui, rasti tiesą buvo tiesiog neįmanoma, nes viešai viskas buvo pateikiama  taip, kaip reikia pačiam klanui.
 
Na, teisėjų klanas ne vienintelis - galima įvardyti ir kitus panašius klanus. Tarkim, kad ir valstybės tarnautojų klanas – pabandyk priklausantį jam nubausti už neteisėtus veiksmus - niekaip galų nesurasi.
 
Žinoma, nereiškia, kad visi teisėjai nesąžiningi – daug jų yra tikrai gerai dirbančių. Tačiau aukštesnių instancijų teismai, manau, deramai savo darbo neatlieka – žiūri tik procesinius dalykus. O reikėtų, jei jau žmogus apskundė sprendimą, padėti tam žmogui rasti teisybę, įvardinti, kas kaltas, kodėl įstatymai buvo pažeisti ir kodėl žmogui teko kreiptis į aukštesnę instituciją. Dabar girdime: susėdo trys arogantiški teisėjai ir paskelbė verdiktą.
 
Štai ir paskutiniu metu kyla ginčai dėl Vyriausiojo administracinio teismo sprendimų, kurių jau  niekam negalima apskųsti. Turime sudaryti galimybę nepatenkintajam ieškoti teisybės ir, svarbiausia, jog jam aiškiai būtų pasakoma, kodėl sprendimas toks, o ne kitoks.
 
Kitą vertus, manau, kad ir patys teisėjai jaučiasi prastai – ko bruzda “apačios” - turiu galvoje neseniai susikūriusią Apylinkių teismų teisėjų sąjungą? Ar iš gero gyvenimo apylinkių teismai visokiais būdais nori parodyti, kad ir jie yra, ir kad jie nudirba tą visą juodą darbą? Ar nekyla mintis, kad aukštesnių instancijų teismai tikrai susilieję į klaną ir nenori įsileisti jiems neparankių kolegų?
 
Neneigiu ir kai kurių politikų noro turėti savo rankose teismus, kurių pagalba galėtų tvarkyti savo ar partinius reikalus. Tačiau, jei kalbame apie teismus, tai šią sistemą reikėtų keisti iš pagrindų.
 
Aloyzas Sakalas, europarlamentaras:
 
Teismus derėtų saugoti nuo politikų įtakos. Prioritetą reikėtų teikti, kaip pagerinti teismų darbą, o ne kištis į teismo priimtus nuosprendžius. Ypač neskanu darosi, kai, nepatenkinti teismų sprendimais, teismus ima kritikuoti garbūs politikai. Prieš įstatymus esam lygūs visi – ar tu esi eilinis pilietis, ar tu esi Seimo narys, ar kitokias aukštas pareigas užimantis žmogus. Ir teisėjui, priimančiam sprendimus neturi turėti įtakos žmogaus pareigos bei laipsniai. Tačiau pas mus, deja, kiek kitaip .  “Kai didelis šuo suloja, tuoj pat ima viauksėti maži šuniukai”- šis sparnuotas posakis tinka kai kuriems mūsų politikams, kurie pasinaudoja savo įtaka formuoti nepatinkančios institucijos įvaizdį..
 
Teisėjų korpusui metami kaltinami, jog karjerą gali padaryti tik tie, kurie yra kažkam naudingi, kažkur priklauso ir panašiai. Tačiau, gal ne pulti juos reikėtų, o gerinti jų atrankos sistemą. Juk ir dabar  karjerą norinčio padaryti teisėjo darbą vertina ne tik jo kolegos, kurie tarkim, gali būti suinteresuoti. Tose atrankos komisijose yra ir visuomenės atstovų, tačiau, ko gi jie tik pasyviai stebi,  ir netgi neranda laiko ateiti į atrankos komisijos posėdžius?
 
Susidaro įspūdis, kad tarpusavyje ėmė kovoti dvi mūsų šalies valdžios. Pasikartosiu, bet lieku prie nuomonės, kad trečioji valdžia – teismai ir teisėjai – turi būti nepriklausomi kaip tai ir numatyta mūsų šalies Konstitucijoje.
 
Gintautas Kaulakis, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkas, Teisėjų asociacijos valdybos narys: 
 
O kas yra klanas? Žmonių grupė, kuriuos vienija bendri interesai. Tai tokių klanų pilna Lietuva. Politikų klanas, žurnalistų klanas, verslininkų klanas...  Galios nevienodos? Gal ir taip. Matyt šiuo metu ir esame puolami, kad negalima niekaip mūsų įtakoti. Kokia valdžia nenori turėti savo  teismų? Kodėl visi, naujai atėję į valdžią, imasi reorganizuoti, atlyginimus mažinti pirmiausiai teisėjams? LR Kostitucijoje aiškiai apibrėžta, kokie turi būti teismai. Visiems aišku, jog teismas turi būti nepriklausomas ir, aišku, skaidrus. Teisėjų sprendimų niekas negali įtakoti – tam yra įstatymai, kodeksai, kuriais teismai ir vadovaujasi, priimdami sprendimus. Ir, jei niekas negali paveikti teismo ir teisėjų, ar tai yra blogai?
 
Beje, įstatymus priimame gi ne mes, bet politikai. Ir kokius juos priima, tokiais ir vadovaujamės. Įvairūs mūsų pasiūlymai dėl teismų įstatymų ar kodeksų pakeitimo atsimuša kaip į sieną. Aš pas ne kartą rašiau – siūliau pakeitimus, tačiau niekam nieko nereikia.
 
O mes, teisėjai, esame tokie pat žmonės kaip ir visi. Aišku, nesmagu, kai kolegos įsipainioja į nešvarius reikalus – na, kad ir Panevėžio teisėjai. Ir visiškai nesvarbu, ar pasinaudojai tarnybine padėtimi ir pažeidei įstatymus tik už “ačiū”, ar paėmei už paslaugą daug pinigų. Teisėjas negali daryti tai, ko negali daryti. Tačiau tokių kolegų – ačiū Dievui, vienas kitas. Dauguma savo darbą dirba gerai, nekreipdami dėmesio į aplink verdančias nereikalingas ir darbui trukdančias aistras.

Daugiau apie teisėją:

Įkelta: 
2009-06-17