Informacija apie susitikimą su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku p. S.Šedbaru



Apylinkių teismų teisėjų sąjungos valdybos nariai susitiko su Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku Stasiu Šedbaru      
       
2008-12-18 Sąjungos pirmininkas Vytautas Krikščiūnas, pavaduotoja Diana Labokaitė, valdybos nariai Danutė Giačaitė, Diana Jasaitienė, ir Arūnas Nevardauskis  susitiko su LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku Stasiu Šedbaru.
 
Susitikimo metu buvo išsakytos apylinkių teismų problemos, aktualijos, atkreipiant  ypatingą dėmesį į ketinimus šių teismų teisėjams nepagrįstai didinti darbo krūvį, taip pat dėl Teismų įstatyme įteisinto apylinkių teismų teisėjų atstovavimo proporcijos Teisėjų taryboje ir pačios balsavimo už pretendentus į Tarybą procedūros neteisingumo, dėl 2008-11-06 Teisėjų atlyginimo įstatymo 5 str. nuostatos, kur įteisinama, jog į teisėjo darbo stažą, pagal kurį skaičiuojamas priedas prie pareiginės algos bei suteikiamos kitos socialinės garantijos, nebeįskaičiuojamas darbo stažas, dirbtas advokatu, notaru, antstoliu, nors anksčiau galiojantys įstatymai tą numatė. Buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad nėra tinkamai sureguliuotas teismų pirmininkų ir pavaduotojų kadencijų klausimas.
 
Susitikimas praėjo abipusio supratimo aplinkoje, komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras patikino, kad nauji įstatymai mums rūpimais klausimais nebus priiminėjami skubos tvarka, į aptarimus pažadėjo kviesti Sąjungos valdybos narius.
Džiugu, kad mūsų balsas buvo išgirstas, priimtas ir suprastas.
 
Taip pat buvo aptarta bendrų renginių galimybė kartu su Lietuvos teisininkų draugija, bendravimas kitais aktualiais klausimais. P. Stasio Šedbaro nuomone Seimui būtų svarbi mūsų pozicija ir dėl kitų Seime svarstomų teisės aktų projektų. Taip pat jis pasiūlė atlikti mums svarbių jau galiojančių teisės aktų ekspertinį įvertinimą. Valdybos vardu pateikėme  Stasiui Šedbarui  ir kreipimąsi raštu:
 
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETO
PIRMININKUI STASIUI ŠEDBARUI
       
        2008-10-30 įsteigta Apylinkių teismų teisėjų sąjunga, šiuo metu vienijanti 91 Lietuvos apylinkių teismų teisėją. Sąjungos tikslai yra atstovauti apylinkių teismų teisėjų interesus, ginti jų profesines, socialines teises, siekti palankesnio teismų darbo vertinimo, teisėjo profesijos prestižo gerinimo.
       Informuodami apie save, siekiame glaudaus ir abipusiai naudingo bendradarbiavimo, manome, jog naujai priimamų įstatymų teisingumas ir racionalumas yra svarbūs tiek mums, teisėjams, tiek Seimui.
       Nuo 2003 m. įsigaliojus naujam Civilinio proceso kodeksui, apylinkių teismams buvo perduota didelė dalis klausimų ir ginčų, kuriuos anksčiau spręsdavo kitos institucijos. Tai santuokos nutraukimas, teismo leidimų išdavimas ir pan. Po naujo Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso įsigaliojimo 2003 m. apylinkių teismų teisėjams tenka vykdyti kai kurias funkcijas, kurias iki tol vykdė prokurorai ir tyrėjai, įvesta speciali ikiteisminio tyrimo teisėjo pareigybė.
        Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, 2007 m. apylinkės teismo teisėjo krūvis buvo 47,68, tuo tarpu aukštesnės pakopos – apygardos teismo teisėjo darbo krūvis – 5,08 bylos ir procesiniai dokumentai. Palyginimui – 2008 m. pirmą pusmetį ši tendencija atitinkamai kito - 53,75 ir 4,91. Apylinkių teismų kompetencijai perduota didžiulė dalis administracinių teisės pažeidimo bylų, visiškai nedidinant nei finansavimo teismams, nei raštinės darbuotojų, nei teisėjų skaičiaus.
       Esama padėtis, kai dideliais tempais didėja apylinkių teismų teisėjų darbo krūviai, kelia pavojų šiai arčiausiai visuomenės esančiai teismų institucijai. Savo kreipimusi norime atkreipti Jūsų dėmesį į esamą problemą bei prašome nepalaikyti jokių įstatymų projektų, didinančių apylinkių teismų darbo krūvį, jei tai nesprendžiama kompleksiškai didinant teismų finansavimo, darbuotojų ir teisėjų skaičiaus didinimo klausimų, galimai ieškoti galimybės sumažinti teismų krūvį kitų bylų sąskaita. Galima būtų galvoti ir apie administracinių bylų nagrinėjimo perdavimą  administraciniams teismams, bylų dėl komunalinių mokesčių nagrinėjimo supaprastinimą.
        Šiuo metu  Seime yra užregistruota Civilinio proceso kodekso pataisa (projekto Nr. XP-3107), kuria ketinama  nustatyti, kad apylinkių teismų kompetencijai priskiriamos bylos, kuriose ieškinio suma ne didesnė kaip 200 tūkstančių litų, vietoje anksčiau galiojusios ribos 100 tūkstančių litų; be to, apylinkių teismų kompetencijai ketinama perduoti bylas dėl banko akcinio kapitalo sumažinimo pagal banko laikinojo administratoriaus pareiškimą (projekto 10 str.).
        Priėmus tokias pataisas apylinkių teismuose žymiai padidės bylų skaičius, atitinkamai ir teisėjų darbo krūvis. Pažymėtina, kad apylinkės teismo teisėjas, nagrinėjantis civilines bylas, išnagrinėja per metus nuo 700 iki 1000 civilinių bylų. Kasdien yra dirbami viršvalandžiai, darbui tenka skirti dalį poilsio laiko. Apmokėjimas teisėjui už darbą nėra toks didelis, kad būtų galima nepaisyti darbo ir poilsio laiko režimo. Įstatymas leidžia už dirbtus viršvalandžius tik vieną kartą per metus gauti vienkartinę pareiginės algos dydžio priemoką, o ir jos išmokėjimo galimybės esant krizinei situacijai šalyje, yra ribotos.
       Kategoriškai pasisakome prieš šios pataisos priėmimą, manome, kad tai ženkliai ir nepagrįstai padidintų apylinkių teismų teisėjų darbo krūvį, kurio problemą jau šiame rašte nurodėme.
        Be to, Baudžiamojo proceso kodekso 240 str. 1 d. nurodyta, jog dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje teisėjas turi nuspręsti ne vėliau, kaip per penkiolika dienų nuo bylos gavimo teisme, jeigu kaltinamasis yra suimtas, ir per vieną mėnesį, - jeigu kaltinamasis yra laisvėje. 2 d. nurodyta, kad byla teisiamajame posėdyje turi būti pradėta nagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo teisėjo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajam posėdyje priėmimo. 3 d. nurodyta, kad teismo pirmininkas arba Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos didelę apimtį ir sudėtingumą, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus terminus gali pratęsti, tačiau ne daugiau kaip trisdešimt dienų.  Šie terminai, esant  dabartiniam ir pastoviai didėjančiam krūviui yra neberealūs, nes čia neįvertinta ir ta aplinkybė, jog teisėjui sergant, išeinant kasmetinių atostogų, jiems bylos skiriamos eiline tvarka. Atitinkamai natūraliai susidaro proceso pažeidimai, arba teisėjai yra priversti prieš atostogas arba nebespėdami su krūviais, visas bylas vadinti didelės apimties ir sudėtingumo ir prašyti teismo pirmininko terminus pratęsti. Dėl to   nuo Apylinkių teismų teisėjų sąjungos siūloma 1 d. nurodytus terminus pakeisti atitinkamai į 30 ir 45 dienas, 2 dalyje – į 45 dienas.
        Tikimės jūsų supratimo ir palaikymo, dar kartą maloniai prašome nepritarti jokioms įstatymų pataisoms, ar naujiems įstatymams, didinantiems teisėjų darbo krūvį.
 
Pagarbiai,
 
Apylinkių teismų teisėjų Sąjungos pirmininkas                    Vytautas Krikščiūnas                          
 

Įkelta: 
2009-03-05