LR Seimui Dėl Volskienės paskyrimo


Lietuvos Respublikos Seimui, 2009-04-09
 
Apylinkių teismų teisėjų sąjunga, vienijanti teisėjus profesiniu pagrindu ir atstovaujanti apylinkių teismų teisėjus,  reiškia nuostabą ir rūpestį  dėl Seimo 2009 m. balandžio 7 dienos posėdžio, kuriame nutarta nepritarti teisėjos Virginijos Volskienės paskyrimui į Lietuvos Apeliacinio teismo teisėjo pareigas. 
 
Politikų valią iš esmės įtakojo Seimo laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai ištirti išvada, kad V.Volskienė „gali būti pažeidusi procesines normas, nagrinėdama EBSW grupės narių turto arešto bylą“.
  
Pastarasis atvejis nėra pirmasis, kada aukščiausi Lietuvos politikai atvirai demonstruoja Konstitucijos principų nepaisymą, ypač tada, kai kalbama apie teismus, teisėjus, jų sprendimus. Konstitucijos 109 str. nurodo, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Konstitucijos 114 str. nurodo, kad valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą yra draudžiamas.
  
Nekalbame apie konkretaus teisėjo asmenybę. Mums svarbu yra bendras požiūris. Kai teisėjui, siekiančiam karjeros ar kitais atvejais  priekaištaujama  dėl sprendimo,  priimto prieš keletą metų, kuris nei apeliacine, nei kasacine tvarka nebuvo skundžiamas, tai yra jis įsiteisėjęs ir įgavęs įstatymo galią, tačiau politikams tik kyla įtarimų, kad galbūt buvo pažeistos procesinės teisės normos, ir to pagrindu užkertamas kelias jo karjerai, to negalima pavadinti kitaip, kaip tik kėsinimusi į teisėjo nepriklausomumą, nes teisėjas verčiamas aiškintis ir patiria diskriminavimą dėl byloje priimto konkretaus sprendimo.
 
Apylinkių teismų teisėjų sąjunga retoriškai klausia, ar teisėjai ir teismai Lietuvoje vis dar yra nepriklausomi? 
 
Ar teisėjas, spręsdamas bylą turi numatyti, kaip jo sprendimą ateityje vertins viena ar kita politinė partija? 
Ar teisėjas turi galvoti, kaip jo karjerą paveiks priimtas sprendimas konkrečioje byloje?
Ar kiekvienas Lietuvos teismuose teisingumo ieškantis žmogus gali būti tikras, kad teisėjas jo byloje klausys tik įstatymo, o ne politikų nuomonės apie jo priimamus sprendimus?
Ar teisėjai turėtų galvoti, kad politikai jau tapo  nauja sudėtine teismų sistemos dalimi,  įgavę teisę revizuoti teismų sprendimus ir jiems teismai turės atsiskaityti už savo darbą?
Ar tokiu principu vadovaujantis į aukštesnius teismus nepatenka tik tam tikroms politinėms grupėms  palankūs teisėjai?
 
Apylinkių teismų teisėjų sąjunga sutinka, kad ne visi įstatymai yra tobuli ir aiškūs. Nėra tobula ir pati teismų sistema, todėl mes tikimės iš Seimo, kad įstatymai bus gerinami iš esmės, kad bus pagaliau priimtas Teismų įstatymas pilnumoje, o ne atskiromis dalimis, kad bus pagaliau išspręstas Aukščiausiojo Teismo Pirmininko paskyrimo klausimas, kad teismų sistemos problemos ir trūkumai bus sprendžiami kompleksiškai, įsigilinant į priežastis bei prognozuojant pasekmes.
   
Apylinkių teismų teisėjų sąjunga laukia iš Seimo vadovybės užtikrinimo, kad visi Konstitucijoje įrašyti principai yra vienodai privalomi visiems, nepriklausomai nuo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės bei politinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, kad jie yra gerbiami ir jų laikomasi.
 
Pagarbiai,
Apylinkių teismų teisėjų sąjungospirmininkas                Vytautas Krikščiūnas
 
 
Įkelta: 
2009-04-09