• Sąjungos nariu laikomas apylinkės teismo teisėjas, kuris pateikė valdybai (pirmininkui) prašymą įstoti į Sąjungą ir sumokėjo 30 eurų nario mokestį (metams).
    Prašymo forma yra prie skilties "Klausimai". Nario mokestis mokamas atliekant pavedimą į sąskaitą  LT077300010112902789 AB bankas Swedbank.
    Sąjungos nariai nario mokestį moka už einamuosius metus iki pirmojo metų ketvirčio pabaigos.

LR Teisingumo ministerija Dėl nuomonės pateikimo



LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA 

 

Valstybės biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 30/1, LT-01104 Vilnius,
tel. (8 5) 266 2933, faks. (8 5) 262 5940, el. p. tminfo@tm.lt;
atsisk. sąskaita LT267044060000269484 AB SEB bankas, banko kodas 70440. 
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188604955

 

Lietuvos Respublikos finansų ministerijai                         2009-02-    Nr. (1.39)-7R-1372

                                                                                     Į 2009-02-09 Nr. 12 - 851

 

DĖL NUOMONĖS PATEIKIMO 

Vykdydama Ministro Pirmininko pavedimą, įformintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio 2009 m. vasario 9 d. rezoliucija Nr. 12-851, Teisingumo ministerija išnagrinėjo Apylinkių teismų teisėjų sąjungos, Prokuratūros profesinės sąjungos ir Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinės profesinės sąjungos 2009 m. sausio 29 d. pareiškimą ir pagal kompetenciją teikia nuomonę dėl minėtame rašte keliamų problemų.

Informuojame, kad Teisingumo ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų patvirtinimo", nenumato Teisingumo ministerijos teisės mažinti ar didinti teismų ir teisėsaugos institucijų finansavimą bei šių institucijų darbuotojų atlyginimus, naikinti laisvus etatus bei atsisakyti minėtų institucijų vykdomų programų. 

Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52, nuostatomis vidutiniškai 12 proc. buvo sumažinti ne tik teismų ir teisėsaugos institucijų, bet visų valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir savivaldybių asignavimai darbo užmokesčiui.

Teisingumo ministerija pritaria, kad Lietuvos tūkstantmečio minėjimo proga yra labai svarbi, tačiau nėra pakankamas pagrindas, kad būtų vykdoma amnestija. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į šiuo metu valstybėje susiklosčiusią sudėtingą ekonominę situaciją, taip pat didėjant nedarbo lygiui, amnestija galimai sąlygotų kriminogeninės situacijos neigiamus pokyčius bei galimą nusikalstamumo lygio, o kartu ir nuteistų asmenų skaičiaus didėjimą. 

Taip pat būtina atsižvelgti į tai, jog šiuo metu nėra pakankamai sąlygų, užtikrinančių paleistų nuteistųjų įdarbinimą bei jų integravimą į visuomenę. Taigi, Teisingumo ministerijos  nuomone, amnestija nebus įgyvendintas vienas pagrindinių jos, kaip atleidimo nuo bausmės instituto, tikslų - sumažinti nuteistųjų skaičių valstybėje. Svarbiausios bausmių vykdymo sistemos problemos turi būti sprendžiamos tobulinant probacijos sistemą, efektyviai vykdant nuteistų asmenų resocializaciją bei baudžiamąją politiką orientuojant ne į asmens įkalinimą, o į kitas alternatyvias, su laisvės atėmimunesusijusias, bausmes bei nuosekliai ir sistemingai taikant minėtas priemones.

Akcentuotina ir tai, kad Teisingumo ministerija nedalyvavo 2008 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos Seime įregistruoto įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio sukaktį" projekto Nr. XP-3460 kūrime, kurį Lietuvos Respublikos Seime yra užregistravęs buvęs parlamentaras Antanas Valionis. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų projektus svarsto ir įstatymus priima tik Seimas, galutinis sprendimas dėl minėto įstatymo priėmimonepriklauso Teisingumo ministerijos kompetencijai.

Teisingumo viceministras                                                                  Tomas Vaitkevičius

 

Įkelta: 
2009-03-06