• Sąjungos nariu laikomas apylinkės teismo teisėjas, kuris pateikė valdybai (pirmininkui) prašymą įstoti į Sąjungą ir sumokėjo 30 eurų nario mokestį (metams).
    Prašymo forma yra prie skilties "Klausimai". Nario mokestis mokamas atliekant pavedimą į sąskaitą  LT077300010112902789 AB bankas Swedbank.
    Sąjungos nariai nario mokestį moka už einamuosius metus iki pirmojo metų ketvirčio pabaigos.

Pranešimas apie ATTS konferenciją 2010-05-28


Apie teisėjų darbo krūvius ir teismų įvaizdį 
 
Paskutiniu metu teisėjai vis labiau puolami dėl neteisingai taikomų įstatymų, kaltinami aplaidumu ir korupcija. Susirūpinę dėl vis prastėjančio teismų įvaizdžio ir nemažėjančio darbo krūvio  Apylinkių teismų teisėjų sąjunga į diskusiją sukvietė ne tik savo narius, bet ir Prezidentės vyriausiąją patarėją Solveigą Cirtautienę, Teisingumo ministrą Remigijų Šimašių, LR Seimo narį Antaną Matulą, Nacionalinės teismų administracijos atstovus, žurnalistą Tomą Dapkų bei kitus žurnalistus.
 
Senovinių daiktų kolekcijos
 
Tad paskutinį gegužės penktadienį į Pasvalio rajono „Balsių malūno“ konferencijų salę suvažiavo geras pusšimtis teisėjų iš visos šalies apylinkių teismų. Visiems rūpėjo aptarti įvairiausias darbe pasitaikančias problemas, pasidalinti su kolegomis savo patirtimi ir pasiklausyti kitų nuomonės.
 
Tam laiko tikrai buvo. Svečiai – Prezidentės vyriausioji patarėja S. Cirtautienė bei Teisingumo ministras R. Šimašius truputėlį vėlavo, nes lankė Pataisos isnpekcijas. Tad apylinkių teisėjai  „Balsių malūno“ šeimininko Rimanto Želvio buvo pakviesti apžiūrėti įspūdingas senovinių laikrodžių (daugelis iki šiol rodo tikslų laiką), penkto dešimtmečio garsių Lietuvos dailininkų lino raižinių, senovinių buities rakandų kolekcijas. Tie, kas norėjo padiskutuoti su seniai nematytais kolegomis ar išgerti kavos, galėjo įsikurti nuostabaus grožio kiemeliuose ar įmerkti į kojas į aplink teliuškuojančius tvenkinėlius, pasigrožėti išpuoselėtais augalais.
 
Teismo posėdžių įrašai
 
Atvykę svečiai ir visi konferencijos dalyviai buvo sukviesti į konferencijų salę, dar vadinamą „Laikrodžių mene“. 
Teisingumo ministras R. Šimašius teisėjus patikino, jog šiuo metu sprendžiant teisėjų darbo krūvio mažinimo problemas, susikoncentruota ties trimis svarbiausiais dalykais: planuojama teismams nenaudingas funkcijas atiduoti kitoms institucijoms, patobulinti procesą ir gerinti teismų darbo organizavimą.
 
Ministro įsitikimu, pirmas žingsnis jau žengtas. Šiuo metu nuo liepos 1-osios teismuose planuojama įdiegti naujas elektroninių ryšių technologijas: interneto pagalba bus atliekamos kai kurios daug lėšų ir darbo laiko reikalaujančios funkcijos. 
 
R. Šimašius tvirtino, jog darbą tikrai palengvins elektroninė procesinių dokumentų įteikimo ir perdavimo sistema. Taip pat ministras įsitikinęs, jog įrašinėjant teismo posėdį, šio eiga būtų užfiksuota tiksliau, teismo posėdyje nebereikėtų teismo posėdžio sekretorės. Be to, įvedus elektronines ryšių technologijas, būtų sutaupytos lėšos, skiriamos pašto išlaidoms bei brangiai kainuojantiems ir neefektyviems teismo posėdžių paskelbimams spaudoje.
 
Ministrui pritarė ir prezidentės vyriausioji patarėja Solveiga Cirtautienė. “Tai viena iš priemonių, kurios užkirstų spekuliacijas teismų nešališkumo tema”, – sakė ji.
 
Tačiau ši naujovė teisėjams kėlė daug klausimų. Jie prašė paaiškinti ministro, kaip bus saugomi šie įrašai, kas juos archyvuos, diskutavo, ar neužims dar daugiau laiko įrašo perklausymas ir stenografavimas, kai reikės rašyti sprendimą. Ministras atsakė ne į visus klausimus, tačiau patikino, jog iškeltos problemos bus bandomos spręsti. 
 
Šešėliai teisėjų atrankoje
 
Nuolatinius ginčus sukelia ir teisėjų skyrimas į aukštesnius postus. Dažnai karjeros laipteliais palypėja tas „kam reikia“, aplenkdamas gerokai didesnę darbo patirtį ir gerą reputaciją turintį pretendentą. Prezidentės vyriausioji patarėja S. Cirtautienė patikino teisėjus, jog Prezidentė laikosi siekio: „kiek įmanoma viešesnis ir skaidresnis teisėjų atrinkimas.“  „Šiuo metu, – sakė S. Cirtautienė. – Prezidentė pati asmeniškai kalbasi su atrinktaisiais pretendentais, kurių Teismų taryba pateikia ne vieną, tad manau, jau vien dėl to šis procesas tapo gerokai skaidresnis.“ Vyriausioji patarėja tikino, jog šiuo metu daroma viskas, kad kiekvienas teisėjas turėtų galimybę siekti karjeros. „Mes laukiame didesnio jūsų aktyvumo, nes dabar daugelis bijo siekti teismo pirmininko vietos. Vis dar labai gajus mitas, kad, jei padirbėjai teismo pirmininku, tai vėliau nebebus vietos kur dirbti arba, jei pretenduosi į šį postą ir nebūsi paskirtas, tai kažkam būsi perėjęs kelią ir kolektyve tvyros nesveikos nuotaikos.“ – kalbėjo S. Cirtautienė. 
 
Tačiau daugelis apylinkių teismų teisėjų iki šiol įsitikinę, kad skaidrumo ir viešumo šioje srityje dar trūksta. Jie tvirtino, jog ne visada aišku, kodėl tiek teisėjų veiklos vertinimo, tiek teisėjų atrankos komisijos nusprendžia kvalifikuotą ir gerą reputaciją turintį teisėją palikti „už borto“. Jų manymu, būtina tobulinti teisėjų darbo vertinimo ir atrankos sistemą. Taip pat neaišku dėl taikomos rotacijos principo: iki šiol vieni pirmininkai paskiriami jau trečiai kadencijai, o kai kurie jau po pirmos keičiami, nors priekaištų jų darbui niekas neturi. 
 
Apylinkių teismų teisėjai svečiams priminė, kad nors apylinkių teismuose dirba didžioji dauguma teisėjų korpuso, jų pasiūlymai ir sprendimai dažnai būna neišgirsti. „Teismų taryboje mes teturime tik 3 atstovus, – priminė svečiams teisėjai, - tad esminiuose sprendimuose įtakos neturime ir nesame pajėgūs apginti savo siūlomų problemų sprendimo būdų.“
 
Įvaizdį reikia formuoti patiems
 
Sąjungos pirmininkas V.Krikščiūnas apgailestavo, kad paskutiniu metu ir valdžia, ir visuomenė nepatenkinta teismų darbu, o spaudoje nuolat formuojamas prastas, korumpuoto teisėjo įvaizdis. „Suprantame, kad šaukštas deguto pagadina visą statinę, tačiau penėdami žmones dvėseliena, nei pacifistų nei vegetarų neišauginsime“, – piktinosi pirmininkas. 
 
„Mes jau beveik susitaikę su tuo, kad ant mūsų pila visokį „brudą“, – sakė Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Diana Labokaitė. – Ir, kai išgirsti gerą žodį, net nejaukiai jautiesi. Mes net tomis įprastomis visiems priemonėmis – gintis ieškiniais – nelinkę. Nors teisiškai viskas gerai, tačiau visi sakys „varnas varnui akies nekerta“. 
 
Ypač karštas diskusijas sukėlė žurnalisto Tomo Dapkaus pasisisakymai apie pasitaikančius korumpuotus teisėjus. Buvo prisimintas Panevėžio apygardos teismo teisėjų skandalas, ilgus metus savo tiesą įrodinėjusios (ir pagaliau pasiekusios) buvusios Panevėžio  miesto apylinkės teismo teisėjos O.Laurišienės istorija.
 
Nutarė kreiptis į Prezidentę
 
Konferencijoje buvo nutarta kreiptis į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimo narius, Vyriausybę, Teisėjų tarybą ir į visus, kurie neabejingi Lietuvos teismų būklei, o tuo pačiu neabejingi ir valstybei.  
 
Apylinkių teismų teisėjai mano, jog teismų sistema įgis daugiau autoriteto ir funkcionuos sėkmingai tada, kai teismų savivaldos, t.y. Teisėjų tarybos, rinkimuose visiems teisėjams bus suteikta lygi teisė rinkti Teisėjų tarybos narius ir suteikta apylinkių teismams daugiau vietų Teisėjų taryboje. 
 
Taip pat apylinkių teisėjai įsitikinę, jog teismų sistemai nedelsiant reikalingas ne tik vieningas, konsoliduotas padalinys, besirūpinantis visų teismų įvaizdžiu ir visos teismų sistemos viešaisiais ryšiais, bet ir viešųjų ryšių specialistas kiekviename teisme. „Teisėjas, paskelbęs sprendimą byloje, neturi būti verčiamas aiškintis dėl priimto sprendimo ir tapti šalimi byloje su visuomene dėl konkretaus sprendimo teisėtumo ar teisingumo, – vienbalsiai teigė apylinkių teisėjai. – Informaciją visuomenei turėtų pateikti teismų atstovai spaudai. Informacija turėtų būti teikiama periodiškai ir apimti ne tik pavienes rezonansines bylas ir skandalingus atvejus, bet ir visos teismų sistemos kasdieninę veiklą, skaičių gautų ir išnagrinėtų bylų, apskųstų ir panaikintų sprendimų. Visuomenei turi būti teikiama kuo daugiau informacijos apie visų instancijų, visų miestų ir rajonų teismus, teisėjų darbą. Sugriovus teismų autoritetą, teisinė valstybė liktų tik vizija”.  
Apylinkių teisėjai mano, kad galima būtų pradėti viešą diskusiją dėl teismo tarėjų arba prisiekusiųjų instituto įvedimo į Lietuvos teismų sistemą.
 
ATTS informacija