Teisėjų tarybos posėdis 2009-09-04

Laba diena visiems. 

 

Rugsėjo 4 d., pirmą kartą po vasaros atostogų posėdžiavo Teisėjų taryba.

 

Trys klausimai buvo aptariami posėdyje: teismų finansavimas ir veiklos efektyvumas; teismų reforma,  teisėjų vertinimo bei atrankos kriterijų tam tikrų nuostatų keitimas. 

 

Darbo grupė parengė išvadas dėl 2010 metams skiriamų asignavimų paskirstymo. Mažinamos išlaidos įvairiems teismų poreikiams (ryšiams, ekspertizėms, kanceliarinėms prekėms, etc.), o darbo užmokesčiui reikalingų lėšų bus gauta 84 procentai nuo reikalingos sumos.  Kaip tvarkytis su mažesniu lėšų kiekiu, teismams teikiami pasiūlymai: sumažinti valstybės tarnautojų kategorijas, peržiūrėti pareigybių tipines struktūras, peržiūrėti darbuotojų skaičių. Teisėjų taryba nutarė kreiptis į Prezidentę ir prašyti nepradėti atrankos į 12 esančių neužimtų teisėjų etatų. Jeigu per 2010 metus paaiškės, kad tie teismai  gali išgyventi be vieno teisėjo, šie etatai 2011 metės galės būti perkelti į tuos teismus, kuriuose labai didelis darbo krūvis.

 

Buvo kalbama apie tai, kaip išgyventi šiuos metus, nes metų pabaigoje nelieka lėšų darbo užmokesčiui. Tarybos pirmininkė priminė, kad jau metų pradžioje buvo duotos teismams tam tikros rekomendacijos: neapmokamos atostogos ( tik savo noru ir vadovaujantis solidarumo principu), sutrumpinta darbo savaitė ar sutrumpinta darbo diena, arba perkelti šių metų darbo apmokėjimą į kitų metų biudžetą, t.y. sumokėti už šiemet atsiradusią skolą iš kitų metų biudžeto. Kiekvienas teismas turi spręsti pats. Ar gera priemonė yra „lįsti į kitų metų biudžetą“? Kai kurių tarybos narių nuomone, tai yra blogai.  

 

Tarybos posėdyje apsilankė Teisingumo ministras R.Šimašius. Kaip žinote, vasarą buvo išplatini įstatymų projektai dėl teismų reformos, t.y. teismų sujungimo. Ministras kalbėjo, kad buvo gauta labai daug pastabų iš teismų, (savo pastabas teikė ir Apylinkių teisėjų sąjunga- D.L.), kuriose visi pripažino, kad reikia kažką daryti, bet pateiktasis teismų reformos projektas buvo įvairiais aspektais kritikuojamas. Ministras sakė, kad didžiojo teismų sujungimo šiuo metu atsisakyta.  Toliau bus konsultuojamasi ir atsiunčiami pataisyti projektai. Tačiau vadinamasis „mažasis teismų jungimas“ vyks „ne nuo sausio 1 dienos, bet kaip galima greičiau“:  bus jungiami Vilniaus apylinkių teismai, Kauno miesto apylinkės teismas  jungiamas su Kauno rajono teismu, Klaipėdos miesto teismas jungiamas su Palangos miesto ir su Klaipėdos rajono arba Kretingos rajono teismu ( ar Kretingos ar Klaipėdos rajono- su kuriuo iš jų -galiu klysti, nes nebuvo aiškiai atsakyta- D.L.). Taip pat galvojama sujungti dar po kelis mažesnius teismus, esančius netoli vienas kito tam tikruose rajonuose, bet dar nenuspręsta, kuriuos. Jau paminėtų konkrečių teismų sujungimas bus vykdomas  kitais metais, paskaičiuota, kad pirmaisiais metais bus sutaupyta 301 tūkstantis litų ( jungimo ekonomija 1 271 000 Lt, jungimo išlaidos 800 000). Ministras patikino, kad reformos žingsniai bus daromi, kai bus paskaičiuota reali nauda arba kai visi sutiks, kad reformos reikia.

 

Teismų reformatoriai deklaruoja du reformos tikslus- lėšų taupymas ir apylinkių teismų darbo krūvių suvienodinimas. Akivaizdu, kad „mažasis teismų sujungimas“ darbo krūvių suvienodinimui praktiškai jokios įtakos neturės. Tačiau ir šiandien galiojantys įstatymai leidžia apygardos teismo pirmininkui perskirstyti bylas, t.y. iš vieno apylinkės teismo perduoti nagrinėti į kitą. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo pirmininkas šiuo pagrindu  yra perdavęs apie tūkstantį bylų iš Vilniaus miesto į  mažesnių apylinkių teismus. Tie, kas prislėgti pernelyg didelio darbo krūvio, turėtų reikalauti šios priemonės.

 

Tarybos posėdyje dalyvavo Prezidentės patarėjas Ernestas Rimšelis. Jis pristatė Tarybai tvirtinti teisėjų nuolatinės vertinimo komisijos nuostatų, Teisėjų veiklos vertinimo tvarkos aprašo ir Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijų pakeitimus. Patarėjas paaiškino, kad Prezidentė susitiko su Teisėjų nuolatinės vertinimo komisijos nariais ir su Atrankos komisijos nariais ir tarėsi su jais, kaip „pastiprinti“ vertinimo ir atrankos procesus. Tų svarstymų rezultate gimė pakeitimai.

 

Trumpai priminsiu, kad Teismų įstatymas numato dvi teisėjų patikros sistemas: periodinį vertinimą ir atranką. Periodinį vertinimą atlieka Vertinimo komisija ( Teismų įst. 91-3 str.), atranką atlieka Atrankos komisija ( Teismų įstatymo 55-1 str.). Atranka atliekama, kai teisėjas siekia karjeros.

 

Vertinimo komisijos nuostatai buvo pakeisti punktais, nurodančiais, kad vertinimo komisijos pirmininkas paskirs pranešėją, t.y. komisijos narį, kuris ruoš pranešimą apie vertinamą teisėją komisijos posėdžiui ir ruoš komisijos išvados projektą. Vertinimo nuostatai pasikeitė  tuo, kad aukštesnės pakopos teismo pirmininkas turės paruošti apie vertinamą teisėją išsamią motyvuotą išvadą. Tokios išvados parengimui aukštesnės pakopos teismo pirmininkas galės sudaryti teisme specialią ar nuolatinę komisiją.

 

Atrankos kriterijai karjeros siekiantiems teisėjams buvo pakeisti, manau, esmingai. Iki šiol galiojo nuostata, kad vertinimo komisijoje gautą balų skaičių pretendentas atsinešdavo į atrankos komisiją. Dabar atitinkamo punkto redakcija yra tokia: „Komisija ( atrankos komisija- D.L. ), įvertinusi Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos išvadą, atsižvelgdama į ankstesnius teisėjo periodinio veiklos vertinimo rezultatus, teisėjo išnagrinėtų bylų skaičių ir sudėtingumą, darbo krūvį, nagrinėjimo trukmę, sprendimų pakeitimo ir panaikinimo priežastis ir pan., skiria jam iki 40 balų“.  Taigi, dabar Vertinimo komisijos išvadą vertins Atrankos komisija.

 

Vienas iš kriterijų siekiant karjeros yra teisėjo asmeninės savybės, svarbios aukštesnės pakopos teisėjo pareigoms užimti: organizaciniai sugebėjimai, teisėjų etikos kodekso laikymasis, profesinė kultūra. Už šias savybes dabar atrankoje galima gauti 20 balų ( ankstesnis maksimumas buvo 15). Kaip Atrankos komisija įvertins šias pretendento savybes? Naujoji redakcija, kuri buvo priimta šiek tiek atsižvelgus į mano išsakytas pastabas, yra tokia: „Šį vertinimą komisija gali atlikti atsižvelgdama į teismo pirmininko, atliekančio administracinės veikos priežiūrą ir teismo, kuriame teisėjas dirba, pirmininko motyvuotas nuomones, bei kitus komisijai pateiktus dokumentus ar posėdyje paaiškėjusias aplinkybes“.

 

Profesinės kvalifikacijos kėlimo intensyvumas, stažuotės užsienyje, užsienio kalbos mokėjimas- nuo 10 balų nuvertinta iki 5 balų.

 

Manau, kad karjeros siekiančių teisėjų atranka po pastarųjų pataisymų taps dar labiau subjektyvi, priklausanti nuo asmeninių ryšių tarp pretendento ir teismų pirmininkų arba atrankos komisijos narių. Nepaisant to, pataisymai buvo patvirtinti. Tik viena tarybos narė balsavo prieš. Atspėkit, kas:).

 

Nuolatinės teisėjų vertinimo komisijos nariu vietoje Andriaus Navicko, bernardinai.lt vyr. redaktoriaus, kuris paliko vertinimo komisiją nusivylęs jos galimybėmis ir įžvelgęs darbo joje beprasmiškumą,   paskirtas psichoterapeutas prof. Eugenijus Laurinaitis.

 

Nuo spalio 1 dienos ketinama atidaryti naują vieningą teismų internetinį puslapį www.teismai.lt, kuris pakeis du dabar veikiančius tinklapius: www.teismai.lt ir www.teismusavivalda.lt.

 

O šis naujienlaiškis, kaip ir daug kitos įdomios informacijos bus įdėtas į Apylinkių teisėjų sąjungos tinklapį  www.atts.lt.

 

Nuoširdžiai Jūsų

 

 

Diana Labokaitė

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja,

Laisvės al.103. Kaunas LT-44291,

d.tel.8-37-466237, 8-687-12214