Teisėjų tarybos posėdis 2009-10-02

Spalio 2  Teisėjų tarybos posėdyje daugiau klausimų buvo atidėta, negu išnagrinėta.

 

Teisingumo ministerija arba Nacionalinė teismų administracija paruošia įvairius lokalinius teisės aktus, įvairias tvarkas, metodikas, programų projektus, kuriems prašo Teisėjų tarybos pritarimo, tačiau tų projektų tarybos nariai būna arba nematę, arba neskaitę. Skubotumas neturėtų būti Teisėjų tarybos darbo forma, bet dažnai taip būna. Taip buvo atidėtas projekto „Dėl teismų įtraukimo  į valstybės insituticijų programą aprašo ir teismų pastatų ir patalpų projektavimo ir įrengimo pagrindinių principų“ svarstymas. Taip pat buvo atidėtas pakeitimų, kuriuos teikia Prezidentūra „Dėl teisėjų etikos klausimų ir teisėjų drausmės bylų“ svarstymas. Prezidentūra siūlo pakeisti teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatus ta linkme, kad „bet kurio asmens raštas dėl neetiško, teisėjo vardą žeminančio ar pan. poelgio visais atvejais turi būti perduodamas Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, drausmės bylą inicijavęs asmuo (dažnai tai būna nepatenkintas bylininkas- D.L.) turi būti inofrmuojamas apie teisėjų etikos ir drausmės komisijos posėdžio vietą ir laiką, jam turi būti leista dalyvauti šios komisijos posėdyje, susipažinti su komisijos surinkta ir  nagrinėjama medžiaga, jis privalo turėti teisę teikti papildomą informaciją, ir tuojau po posėdžio gauti surašytą bei motyvuotą (ne protokolinį) komisijos sprendimą ir jį apskųsti, jei komisija nusprendžia atsisakyti iškelti teisėjui drausmės bylą. Be to, siūlo peržiūrėti Teisėjų garbės teismo nuostatus, kuriuose turėtų atsirasti naujas skyrius, reglamentuojantis jau minėtų skundų nagrinėjimo procesą, o tobulinant Teisėjų garbės teismo nuostatus tikslinga aptarti, kokia tvarka Lietuvos Aukščiausiajame teisme nagrinėjami skundai, kuriais ginčijamas Teisėjų garbės teismo sprendimas. 

 

Taryba nutarė išsamiau apsvarstyti Prezidentūros pasiūlymus teisės aktų vertinimo komitete ir informuoti Prezidentūrą. Savo pastabas Teisėjų etikos ir drausmės komisijos vardu jau yra pateikęs teisėjas A.Driukas. Jis teisingai pastebėjo, kad pataisos labai padidintų Etikos ir drausmės komisijos darbo krūvį, sudarytų galimybes be pagrindo mesti šešėlį teisėjo reputacijai, reikšti jam nepagrįstus nušalinimus, etc. Ne paslaptis, kad dauguma skundų būna nepagrįsti, demonstruojantys žemą kultūrą,  didžiulės apimties, iš esmės išreiškiantys nepasitenkinimą ne teisėjo elgesiu, bet tam pareiškėjui nepalankiu procesiniu sprendimu. Manau, kad teisėjai turėtų aktyviau dalyvauti ir pasisakyti tokiuose procesuose, kai bandoma  etikos ir drausmės klausimų svarstymą išplėtoti iki tokio lygio, kad tai imtų  trukdyti teisioginiam teisėjo darbui, sukeltų baimę ir įtampą nagrinėjant bylas. 

 

Buvo pristatytos statistinės ataskaitos- apie bylas, kurių nagrinėjimas užsitęsė ilgiau kaip vienerius metus ir apie 2009 metų pirmojo pusmečio teismų darbo krūvius.  Darbo krūvių netolygumas apylinkių teismuose pasiekė tokį mastą, kad Prezidentūra 2009-09-24 išsiuntė raštus apygardų teismų pirmininkams, įpareigodama iki 2009 spalio 16 dienos pateikti priemonių planą, ko ketinama imtis panaikinant disbalansą tarp apylinkių teismų darbo krūvių. Mažiausias krūvis apylinkių teismuose yra 46 etaloninės bylos per mėnesį, tenkančios vienam teisėjui, o didžiausias krūvis - 120 etaloninių bylų, tenkančių vienam teisėjui per mėnesį. Kai kurie apygardų teismų pirmininkai čia vis dar  nemato jokios tragedijos, nes esą trečdalis tų bylų yra dėl teismo įsakymų. Tačiau trečdalis bylų yra įsakymai ir ten, kur krūvis 46 bylos ir ten, kur krūvis dvigubai didesnis. Bylų rūšis reikalo esmės nekeičia. Tik papildomai galima pasakyti, kad lygiai tokį patį darbo krūvio disbalansą patiria ir teisėjų padėjėjai bei sekretorės, nes vadinamosiose įsakyminėse bylose jiems tenka daugiau darbo, negu pvz., ieškinio teisenos bylose.  Taryboje pagaliau buvo garsiai pripažinta, kad teisėjų etatų  skaičių apylinkių teismuose reikia persvarstyti. Teisėjai, kurie važinėja dirbti į kitus rajonus, galėtų būti perkeliami ten, kur didesnis krūvis, pvz., į Vilnių.   Pirmiausia bus ieškoma tokių atvejų.        

 

Ginčijomės dėl Teisėjų tarybos veiklos pastaruoju metu. Ar Teisėjų taryba turėtų teikti rekomendacijas, kaip teismai turi elgtis negaudami reikiamo finansavimo? (Beje, tos rekomendacijos, kurios buvo išsiuntinėtos teismams po praėjusio tarybos posėdžio, net nebuvo teikiamos Tarybai balsuoti). Ar gali Teisėjų taryba rekomenduoti imtis priemonių, kurios prieštarauja įstatymams? Ar galima versti darbuotojus imti nemokamas atostogas?  Ar galima trumpinti teismų darbo laiką? Kokį įspūdį apie save sudaro teisėjai, kurie patys savo atžvilgiu nepaiso įstatymų? Ar tai reiškia, kad taip jie ir bylas nagrinėja naudodami įstatymą "kaip patogiau"?  Teismų įstatymo 11 str. 3 d. sako: „Bloginti įstatymų nustatytas finansines ir materialines technines teismų veiklos sąlygas draudžiama. Kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė, Seimas gali peržiūrėti teismų finansines ir materialines veiklos sąlygas“.  L.e. Aukščiausiojo  teismo pirmininkė  J.Stripeikienė sakė, kad Seimas ketina priimti įstatymus, kurie sureguliuotų situaciją, nustatytų socialines garantijas ir kompensavimo mechanizmą teismų darbuotojams (tame skaičiuje ir teisėjams), kuriems nepakanka lėšų darbo užmokesčiui. 

 

Seimo narys A.Sysas yra užregistravęs Teismų įstatymo 119 str. pataisą, pagal kurią Teisėjų tarybą sudarytų be trijų ex officio teismų pirmininkų ir „visuotiniame teisėjų susirinkime išrinkti teisėjai: po vieną iš Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo, du – iš visų apygardos teismų, du – iš visų apygardos administracinių teismų ir vienuolika – iš visų apylinkės teismų. Teisėjų kandidatūras Visuotiniame teisėjų susirinkime iškelia ir renka atitinkamų teismų atstovai.“ Teisėjų tarybos pirmininkė L.Garnelienė posėdžiui pateikė savo siūlomą alternatyvų projektą, pagal kurį  Teisėjų tarybą sudarytų 17 narių: pagal pareigas- Aukščiausiojo teismo pirmininkas, Apeliacinio teismo pirmininkas ir LVAT pirmininkas, visuotiniame teisėjų susirinkime išrinkti: 2 teisėjai iš Aukščiausiojo teismo, po vieną iš Apeliacinio ir  LVAT, 2 iš visų apygardų teismų, 1 iš visų administracinių apygardos teismų, 3 iš visų apylinkės teismų, be to - Prezidento ir Seimo pirmininko paskirtą po vieną atstovą, ir Teisingumo bei  finansų ministrai arba jų deleguoti asmenys. Siekiant apeiti Konstitucinio teismo nutarimą (2006-05-09) dar būtų nustatyta, kad teisėjų tarybos nariai ne teisėjai nebalsuoja patariant Prezidentui dėl teisėjų skyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų, pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų skyrimo, ateidimo iš pareigų. Teisėjų tarybos teisės aktų rengimo ir vertinimo komitetas ruoš alternatyvų projektą ir teiks Seimui. A.Syso projektas kritikuojamas kaip prieštaraujantis Konstitucijai, nes jau minėtame Konstitucinio teismo nutarime pasakyta, kad teisėjų tarybos daugumą turi sudaryti aukštesniųjų grandžių teismų tiesėjai. Tačiau lygiai taip pat  Konstitucinis teismas yra pasisakęs, kad teisėjų tarybą turi sudaryti tik teisėjai. Konstitucijos 112 str. 5 d. yra tokia: „dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų Respublikos Prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija.“      

 

Valstybės kontrolė pranešė Teisėjų tarybai, kad ketina kreiptis į Generalinį prokurorą dėl teismų, kuriuose 2008 metais buvo išmokėtos priemokos teismų darbuotojams ir nesutinkama grąžinti tų priemokų atgal į biudžetą.  Taryba priėmė informaciją savo žiniai.  

 

Baigdama naujienlaiškį dar kartą kviečiu visus apylinkių teismų teisėjus atvykti į Panevėžį 2009-10-17, 14.00 val., kur vyks Apylinkių teismų teisėjų sąjungos metinis renginys. Yra pakviesti dalyvauti visi Teisėjų tarybos nariai. Smulkesnė informacija - sąjungos tinklapyje  www.atts.lt.

 

Nuoširdžiai Jūsų,

 

Diana Labokaitė

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja,

Laisvės al.103. Kaunas LT-44291,

d.tel.8-37-466237, 8-687-12214