Teisėjų tarybos posėdis 2009-11-27

Sveiki,

 

Lapkričio 27 dienos Teisėjų tarybos posėdžio “pikantiškąsias” naujienas visi  jau žinote iš spaudos - padėtis Kauno apygardos teisme liko neapsvarstyta, nes klausimas nebuvo tinkamai paruoštas, Kauno apygardos teismo pirmininkas susirgo (pandemija vis dėlto), todėl padėtis iš pradžių bus svarstoma  Tarybos teismų administravimo komitete, per tą laiką gal bus pabaigti ikiteisminiai tyrimai ir pan. 

 

Pritarta “Numatomų valstybės biudžeto asignavimų teismams paskirstymo principų ir kriterijų aprašo projektui”.

 

Pakeistas teisėjų vertinimo tvarkos parašas - nustatyta, kad vertinimas galioja trejus metus, jeigu neatsiranda naujų, neeiliniu aplinkybių. Iki šiol kiekvienąkart teisėjui siekiant perkėlimo, karjeros ir pan. reikėjo atlikti vertinimą, todėl kai kurie teisėjai per metus buvo įvertinti po keletą kartų. Kitas pakeitimas - teismų pirmininkai nuo šiol teiks ne išvadą, bet informaciją vertinimo komisijai.

 

Jau anksčiau esu rašiusi, kad Seimo narys A.Sysas buvo užregistravęs Seime Teismų įstatymo pakeitimo projektą, numatantį, kad Teisėjų taryboje 11 narių turėtų būti apylinkių teismų teisėjai. Tačiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė šiam projektui.  Teisėjų tarybos teisės aktų vertinimo komitetas parengė Teismų įstatymo 119 ir 121 straipsnių pakeitimus. Komitetas iš esmės pritarė, kad į Teisėjų tarybos sudėtį būtų įtraukta visuomenės atstovų, pritarė, kad didesnis narių skaičius turėtų būti apylinkių teismų teisėjai (5) ir pritarė nuostatai, kad į Tarybos narius rinktų visi teisėjai, o ne atitinkamų teismų atstovai, kaip yra dabar. Kilo diskusija, ar visuomenės atstovai gali būti teisėjų tarybos nariai, ar tai neprieštarautų Konstitucinio teismo nutarimui. Nutarta išsiaiškinti, ar būtų galima dėl šio klausimo oficialiai gauti Konstitucinio teismo išaiškinimą, tuomet Taryba ruoštų projektą ir prašytų, kad Lietuvos respublikos Prezidentė teiktų įstatymo pataisas Seimui. 

 

Tarybos teisės aktų vertinimo komitetas taip pat svarstė teismų pareikštas pastabas dėl teismų jungimo įstatymo projekto. Taryba pritarė ir siūlys Seimui jungti visus keturis Vilniaus teismus į vieną, arba palikti du teismus- Vilniaus miesto ( dabartiniai trys Vilniaus teismai)  ir Naujosios Vilnios ( dabartinis 4 Vilniaus teismas), taip pat Taryba siūlys Seimui jungti teismus nuo 2011 metų sausio 1 dienos, o ne nuo 2010 liepos 1 d. ( iki 2011 metų gal ir jungimo poreikis išnyks- čia mano asmeniška mintis- D.L.). Kitas teismų pastabas nutarta persiųsti Teisingumo ministerijai. Taryba pritarė, kad teismų buhalterijos būtų centralizuotai tvarkomos Nacionalinėje teismų adminsitracijoje, nes tokiu būdu būtų sutaupyta valstybės biudžeto lėšų. Galiausiai apie tai nuspręs, aišku, Seimas. 

 

Kaip žinote, LR Prezidentės dekretais buvo pakeistas teisėjų skaičius kai kuriuose teismuose, paimti buvę neužimti 11 teisėjų etatų ir perkelti į Vilniaus teismus.  Dėl šio pakeitimo skundėsi Klaipėdos miesto teismas, teigdamas, kad neteisingai buvo paskaičiuotas teisėjų vidutinis darbo krūvis. Nacionalinė teismų administracija, ištyrusi skundą, atsakė, kad statistika Klaipėdos teisme buvo paskaičiuota teisingai, taip pat, kaip ir kituose Lietuvos teismuose. Teismo pirmininkei su atsakymu nesutinkant, buvo nutarta, kad teismų administravimo komitetas dar kartą patikrins pareikštas pretenzijas.  Gali būti, kad Klaipėdoje ne visuomet buvo tinkamai įvedamas bylų sudėtingumas į LITEKO.  Leisiu sau pajuokauti ir laišką užbaigsiu  tokiu palinkėjimu: nesidrovėkite parodyti, koks sudėtingas yra jūsų darbas – pažymėkite  apie tai LITEKO programoje.  

 

Sėkmės.    

  

-- 

Diana Labokaitė

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja,

Laisvės al.103. Kaunas LT-44291,

d.tel.8-37-466237, 8-687-12214