Teisėjų tarybos posėdis 2010-09-24

Laba diena visiems.  

 

Rugsėjo 24 posėdžiavo  Teisėjų taryba.

 

Buvo sprendžiama, ar patarti  Prezidentei atleisti iš pareigų Panevėžio apygardos teismo teisėją V.Savickienę dėl poelgio, pažeminusio teisėjo vardą. Kaip žinote, teisėjai yra iškelta drausmės byla, Teisėjų garbės teismas atidėjo bylos nagrinėjimą, kol paaiškės šalies vadovės inicijuoto proceso dėl V. Savickienės atleidimo iš teisėjo pareigų baigtis. 

 

Tarybos posėdyje dalyvavusi teisėja V.Savickienė sakė, kad iki šiol jai nebuvo leista susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, citavo prokuratūros raštišką atsakymą, kuriame nurodyta, kad pati V.Savickienė nėra byloje nei įtariamoji, nei kaltinamoji, nei nukentėjusioji, todėl medžiaga jai susipažinti teikiama nebus. Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje jai buvę leista susipažinti tik su teikimais, bet ne su visa kita mežiaga, todėl ji negali ginti savęs, nepilnai žinodama, kokiais įrodymais, kokiais ir kieno paaiškinimais yra grindžiamos jai reiškiamos pretenzijos. 

 

Teisėjų tarybai, kuri turėtų patarti Prezidentei, ar yra pagrindas atleisti teisėją, taip pat nėra žinoma visa baudžiamosios bylos medžiaga, kurios dalį sudaro operatyvinio tyrimo medžiaga. 

 

Prezidentės patarėjas E.Rimšelis sakė, kad dekretas, kuriuo prašoma patarimo atleisti teisėją, buvo surašytas įvertinus Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimo iškelti teisėjai drausmės bylą konstatuojamąją dalį. Jeigu pasitvirtins, kad buvo faktai, kurie nurodomi Etikos ir drausmės komisijos sprendimo konstatuojamojoje dalyje, tada yra pagrindas atleisti teisėją. 

 

Buvo diskutuojami teisėjo atleidimo iš pareigų būtent tuo pagrindu, kad pažemintas teisėjo vardas, teoriniai aspektai. Teisėjo atleidimas iš pareigų už teisėjo vardą pažeminusį poelgį yra galimas einant dviem keliais: 1) pagal drausminės atsakomybės procedūras, t.y. teisėjų etikos ir drausmės komisija iškelia drausmės bylą, kurią išnagrinėja teisėjų Garbės teismas  ir priima / nepriima sprendimą siūlyti Prezidentui atleisti teisėją iš pareigų; ir 2) Prezidentas remdamasis Konstitucijos jam suteiktais įgaliojimais, nusprendžia, kad yra pagrindas prašyti Teisėjų Tarybos  patarimo ir gavęs patarimą atleidžia  teisėją.   

 

Pastarosios teisėjo atleidimo procedūros (nelaukiant Garbės teismo sprendimo) konstitucingumas yra nagrinėtas Konstitucinio teismo 2007-01-16 nutarime. Manau, kad nebus labai nuobodu, jeigu įdėsiu keletą citatų iš šio nutarimo: 

„Respublikos Prezidento konstitucinių įgaliojimų kreiptis į Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytą specialią teisėjų instituciją patarimo dėl teisėjo, kuris savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, atleidimo iš pareigų negali susaistyti tai, yra Teisėjų garbės teismo atitinkamas siūlymas Respublikos Prezidentui ar jo nėra; pagal Konstituciją joks Teisėjų garbės teismo sprendimas drausmės byloje, kurioje buvo nagrinėjama, ar teisėjas savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, kad ir koks jis būtų (inter alia nutraukti drausmės bylą, jeigu nėra drausminės atsakomybės pagrindo; apsiriboti drausmės bylos svarstymu; paskirti teisėjui drausminę nuobaudą), neapriboja, juo labiau nepaneigia Respublikos Prezidento konstitucinių įgaliojimų kreiptis į Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytą specialią teisėjų instituciją patarimo dėl teisėjo, kuris savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, atleidimo iš pareigų <...>“  

 

Taip pat: „Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo turinys negali būti aiškinamas ir kaip esą suponuojantis inter alia tai, kad Respublikos Prezidentas negali atleisti iš pareigų teisėjo, kuris savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, kol dėl to teisėjo nebus priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis ir toks nuosprendis neįsiteisės. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucijos 115 straipsnyje yra nustatyti įvairūs teisėjo atleidimo iš pareigų pagrindai, kad teisėjai gali būti atleisti iš pareigų ir „kai savo poelgiu pažemino teisėjo vardą“ (5 punktas), ir „kai įsiteisėja juos apkaltinę teismų nuosprendžiai“ (6 punktas). Konstitucinis Teismas savo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarime yra konstatavęs, kad Konstitucijoje expressis verbis nėra nustatyta, kokie teisėjo poelgiai yra priskirtini prie tokių, kuriais yra pažeminamas teisėjo vardas; kad formuluotė „teisėjo vardą pažeminantis poelgis“ yra talpi, ji apima ne tik teisėjo elgesį, kuriuo jis teisėjo vardą pažemino vykdydamas savo, kaip teisėjo, įgaliojimus, bet ir teisėjo vardą pažeminusį elgesį, nesusijusį su teisėjo įgaliojimų vykdymu; kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, taip pat teismų savivaldos institucijos turi diskreciją nustatyti, kokie teisėjo poelgiai yra priskirtini tokiems, kuriais pažeminamas teisėjo vardas, tačiau nei įstatymais, nei teismų savivaldos institucijų sprendimais negali būti nustatytas koks nors išsamus (baigtinis) poelgių, kuriais teisėjas pažemina teisėjo vardą, sąrašas. Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota ir tai, kad sprendžiant, ar teisėjo poelgis yra toks, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas, kiekvieną kartą turi būti įvertinamos visos su tuo poelgiu susijusios ir turinčios reikšmės bylai aplinkybės“. 

 

Ir dar viena: „Pabrėžtina, jog vien tai, kad Konstitucijos 115 straipsnyje minėti teisėjų atleidimo iš pareigų pagrindai – t. y. „kai savo poelgiu pažemino teisėjo vardą“ (5 punktas), „kai įsiteisėja juos apkaltinę teismų nuosprendžiai“ (6 punktas), – yra atskirti, reiškia, kad šie pagrindai negali būti tapatinami, kad poelgis, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas, nėra sietinas tik su nusikalstamos veikos padarymu. Kita vertus, poelgis, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas, vėliau apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu gali būti pripažintas ir nusikalstama veika. Taigi pagal Konstitucijos 115 straipsnio 5 punktą teisėjas gali būti atleistas iš pareigų, jeigu savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, nepriklausomai nuo to, ar teisėjo vardą žeminantis poelgis vėliau teismo yra įvertinamas kaip nusikalstama veika ir ar atitinkamas apkaltinamasis teismo nuosprendis įsiteisėja.“

 

Išvada buvo padaryta tokia, kad būtent Teisėjų tarybai šioje situacijoje (kai nėra baigta drausminės atsakomybės procedūra) tenka pareiga ištirti, ar faktai, kuriais grindžiamas teisėjo vardą žeminantis poelgis tikrai buvo, kokie įrodymai tai patvirtina ir ar tikrai poelgis buvo žeminantis teisėjo vardą.  Taryba nusprendė sudaryti komisiją (komisijos nariai nebus teisėjų tarybos nariai), kuri ištirtų minėtas aplinkybes, pateiktų Tarybos nariams išvadas. Po tyrimo Taryba spręs, ar duoti patarimą atleisti teisėją V.Savickienę iš pareigų.

 

Taryba  patarė atleisti iš pareigų Klaipėdos apylinkės teismo teisėją S.Putrių, kuris buvo sulaikytas neblaivus  vairuojantis automobilį. Teisėjas į tarybos posėdį neatvyko, raštu prašė nagrinėti klausimą jam nedalyvaujant. 

 

Teisėjų etikos ir drausmės komisija kreipėsi į Teisėjų tarybą duoti sutikimą iškelti drausmės bylas Šiaulių apygardos teismo pirmininkui B.Kalainiui. Šis kreipimasis yra tolesnė tąsa Šiaulių miesto apylinkės teismo administracinių bylų nagrinėjimo patikrinimo. Nutarta pareikalauti papildomos medžiagos iš Šiaulių apygardos teismo apie vykdytą išorinį administravimą ir tada apsispręsti.  NTA informavo, kad raštinių  darbo visapusiški patikrinimai ketinami atlikti Kauno miesto apylinkės teisme. 

 

Buvo svarstoma, ar sudaryti komisiją ištirti atvejus, kai Kauno miesto apylinkės teisme buvo pavėluotai išsiųsti nutarimai administracinėse bylose. Nuspręsta komisijos nesudaryti, klausimą pavesta ištirti administravimo tvarka Kauno apygardos teismui ir Kauno apygardos administraciniam teismui. Buvo nedidelė diskusija apie tai, ar teisėjo pareiga yra tikrinti, kokiais terminais posėdžių sekretorė/raštinė išsiunčia procesinius dokumentus baigtoje byloje. Pavyzdžiui aš to netikrinu, nes manau, kad tai sekretorės pareiga ir preziumuoju, kad ji tą pareigą atlieka tinkamai. Tačiau buvo nuomonių, kad čia teisėjo reikalas. O kaip jūs manote?    

 

Kiti personalijų klausimai (patarimai paskirti naujas teisėjas į apylinkių teismus) išspręsti teigiamai.     

Taryba nusiųs pritariančią nuomonę dėl Teisėjų atlyginimų įstatymo pakeitimo projekto, kuriuo būtų (jeigu įstatymas įsigaliotų) nustatytas teisingesnis apmokėjimas už papildomą darbą poilsio ir švenčių dienomis, galimybė gauti papildomas atostogų dienas.

 

Buvo sprendžiama daug kitų ūkinių, finansinių klausimų: apmokėjimas įvairių komisijų (vertinimo, atrankos ir pan.) nariams, kurie yra ne teisėjai, bus tiriamos galimybės įsteigti psichologų etatus teismuose nepilnamečių apklausoms vykdyti, spręsta, kaip naudoti tam tikras finansines priemones, specialiųjų programų lėšas ir pan. 

 

Linkiu sėkmingo darbo, derlingo rudens.

 

Diana Labokaitė

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja