• Sąjungos nariu laikomas apylinkės teismo teisėjas, kuris pateikė valdybai (pirmininkui) prašymą įstoti į Sąjungą ir sumokėjo 30 eurų nario mokestį (metams).
    Prašymo forma yra prie skilties "Klausimai". Nario mokestis mokamas atliekant pavedimą į sąskaitą  LT077300010112902789 AB bankas Swedbank.
    Sąjungos nariai nario mokestį moka už einamuosius metus iki pirmojo metų ketvirčio pabaigos.

Teisėjų tarybos posėdis 2011-02-25


Sveiki,
 
Vasario 25 Teisėjų tarybos posėdis užtruko ilgiau negu bet kada. Personalijų klausimų buvo nedaug: be ilgesnių diskusijų patarta atleisti iš darbo Panevėžio apylinkės teismo teisėją Daivą Gadliauskienę, Kauno apygardos teismo pirmininką Albertą Milinį, kovo mėnesį suėjus 65 metams – Kauno miesto apylinkės teismo teisėją Janiną Dervinskienę. Teisėjų tarybos vadovai nusiteikę principingai, mano, kad jokio teisėjo darbo pratęsimo, jeigu suėjo 65 metai, negali būti. 
 
Vilniaus apygardos teismas buvo pateikęs prašymą leisti padidinti teisme posėdžių sekretorių skaičių nuo 41 iki 55. Šiame teisme posėdžių sekretorių yra mažiau negu teisėjų, santykis 75:100. Siūlyta teismo pirmininkui viską spręsti iš vidinių resursų, samdyti daugiau darbuotojų pagal darbo sutartis, nedidinti valstybės tarnautojų ( nes posėdžių sekretoriaus pareigybė yra valstybės tarnautojo pareigybė) skaičiaus. Sprendimo priėmimas atidėtas kovo mėnesiui.
 
Siūloma šiek tiek pakeisti Administravimo teismuose nuostatus ( esminė naujovė, kad į teismo veiklos tikrinimus galės būti įtraukiami visuomenės atstovai), siūloma pakeisti bylų paskirstymo teisėjams nuostatus. Diskutuota apie tai, kad  bylų paskyrimo protokolai turėtų būti prieinami susipažinti teisėjams, gal net ir tos konkrečios bylos dalyviams. Taip pat diskutuota, kokie tikrinimai yra atliekami teismuose, kaip jie atliekami, ar nereikėtų sukurti teismų tikrinimų registro. Ar nereikėtų sudaryti probleminių klausimų sąrašo, ką reikia tikrinti ( pvz., lygtinį paleidimą, sprendimų vykdymą, bylų nagrinėjimo trukmę ir pan.).  Šiomis diskusijomis bandoma rasti būdus, kaip valdyti informaciją, kas dedasi teismuose, ir laiku pastebėti negeras tendencijas. Akivaizdu, kad paskutinysis Kauno skandalas dėl lygtinio paleidimo bylų verčia ieškoti tokių būdų. Kažkaip pamatyti, kurioje vietoje  gali sprogti. Buvo nuspręsta sudaryti darbo grupę, kuri iki galo paruoštų administravimo nuostatus ir bylų skirstymo tvarką. 
 
Teisėjų garbės teismo pirmininkas, LAT teisėjas Antanas Simniškis pristatė Teisėjų garbės teismo atatskaitą. Jis akcentavo, kad Garbės teismas susiduria su teismo kvorumo problema: drausmės bylą turi nagrinėti septynių teisėjų kolegija, jeigu du teisėjai nusišalina, kyla neįveikiamų kliūčių. Dar didesnė problema gali kilti, jeigu Garbės teismo sprendimas būtų panaikintas ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo. Prie to paties klausimo Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas, LAT teisėjas Algis Norkūnas atkreipė dėmesį, kad teisėjo drausminės atsakomybės pagrindai Teismų įstatyme nurodyti pernelyg abstrakčiai, kas sąlygoja skundų, dažnai nepagrįstų, gausą. Bus svarstoma apie pasiūlymus dėl Teismų įstatymo pakeitimo.    
 
Atkreiptas dėmesys į darbo bylų nagrinėjimo terminus. NTA atliko analizę, kurioje žiūrėjo išskirtinai tik į apylinkių teismus, kuriems CPK 413 str. yra nustatęs visiškai nerealius darbo bylos išnagrinėjimo terminus ( 60 dienų nuo ieškinio gavimo). Kas iššaukė susidomėjimą darbo bylomis? Atsakymas paprastas: nepatenkinto bylininko skundas. Buvo patikrinta, kaip nagrinėta byla Trakų rajono teisme. Pasirodo, byla nagrinėta 10 mėnesių. Ieškinys gautas 2009-08-13, pirmasis parengiamasis posėdis įvyko 2010-01-19, sprendimas priimtas 2010-06-14, sprendimo išaiškinimo nutartis 2010-10-01, byla išsiųsta į apeliacinę instanciją ir ten dar nebaigta nagrinėti ( jau 4 mėnesiai apeliacijoje). Teisėjas buvo iškviestas į Tarybos posėdį. Teisėjas paaiškino, kad per 2010 metus jis išnagrinėjo 888 ( aštuonis šimtus aštuoniasdešimt aštuonias) bylas. Tarybos pirmininkas teigė, kad teisėjas akivaizdžiai vengia pasiaiškinti. Nuspręsta patikrinti šio teisėjo darbą visapusiškai. Taip pat nuspręsta atlikti patikrinimus didžiuosiuose teismuose, kaip greitai išnagrinėjamos darbo bylos. Šio laiško autorė kėlė klausimą, ar teisinga yra kuo labiau spausti pirmosios instancijos teismus dėl darbo bylų nagrinėjimo terminų, jeigu apeliacinėje instancijoje tos bylos nagrinėjamos nepaisant jokių terminų, kartais net labai ilgai. Ar visuomenės nepasitenkinimas bus mažesnis, jeigu pirmoji instancija užbaigs per 60 dienų, o apeliacijoje byla gulės metus? Diskusijose dar buvo prieitas šioks toks kompromisas, kad pateisinama ( aukštųjų teismų požiūriu) darbo bylos išnagrinėjimo pirmoje instancijoje trukmė yra keturi mėnesiai. 
 
Sudaryta darbo grupė tikrinti lygtinio paleidimo bylas- ypatingai tas, kuriose teikimai buvo patenkinti.
 
Teisingumo ministerijos viceministras pristatė Seimui  tvirtinti ketinamą  teikti antikorupcijos programą. Teismų atžvilgiu joje kalbama apie visų teismo sprendimų viešinimą internete, apie viešą prieigą prie  LITEKO programos, prie bylos skirstymo protokolų. Pristatymo pabaigoje viceministras prasitarė, kad Ministro pirmininko tarnyba ruošia  visų Lietuvoje esančių mokymo centrų optimizavimo projektą, kuriuo tie visi centrai būtų perduoti Turto fondui. Vėl tvenkiasi debesys virš mūsų Molėtų mokymo bazės? 
 
Bus ruošiamos priemonės mediacijai teismuose plėsti. Sudaryta darbo grupė dėl  hipotekos skyrių problemų. 
Kitas Tarybos posėdis- kovo 25d. 
 
Linkiu visiems sveikai užbaigti  žiemą.     
 
 
Nuoširdžiai
-- 
Diana Labokaitė
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja,
Laisvės al.103. Kaunas LT-44291,
d.tel.8-37-466266, 8-687-12214
Įkelta: 
2011-02-25