Teisėjų tarybos posėdis 2011-10-28

Spalio 28 d. Teisėjų tarybos posėdyje buvo priimtas teisėjų vertinimo komisijos pirmininko A.Pikelio atsistatydinimas. A.Pikelis savo pareiškime rašė, kad padėtis teisėjų savivaldoje yra taisytina: per mažai reikšmės teikiama Vertinimo komisijos darbui, šios komisijos suteikti  įvertinimai yra vėliau pervertinami Atrankos komisijoje (tais atvejais, kai teisėjai pretenduoja pereiti  į aukštesnius teismus), kokiais kriterijais toks pervertinimas atliekamas, nėra aišku, be to, pirmininkui A.Pikeliui nežinant, iš Vertinimo komisijos du nariai buvo pakviesti ir perkelti į Atrankos komisiją.  

 

Vietoje A.Pikelio Vertinimo komisijos pirmininku buvo išrinktas Benediktas Stakauskas, buvęs LAT teisėjas. Taip pat Vertinimo komisijos narėmis buvo išrinktos Virginija Volskienė, LVAT teisėja ir Danutė Milašienė, LAT teisėja. Taryba nusprendė sudaryti atskirą grupę pokalbiui dėl atrankos ir vertinimo komisijų problematikos. 

 

Priminsiu skaitytojams, kad 2010-02-26 Tarybos nutarimu buvo pakeisti Teisėjų karjeros siekiančių asmenų atrankos kriterijai, konkrečiai 8.2 p. buvo išdėstytas taip: 

„8.2. Paskutinių trejų metų darbo veikla ir rodikliai. Komisija, įvertinusi Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos išvadą, atsižvelgdama  į ankstesnius teisėjo periodinio veiklos vertinimo rezultatus, teisėjo išnagrinėtų bylų skaičių ir sudėtingumą, darbo krūvį, bylų nagrinėjimo trukmę, vidutinę bylų nagrinėjimo trukmę teisme ir respublikoje, priimtų teismo sprendimų pakeitimo ir panaikinimo priežastis ir pan., skiria jam iki 40 balų“ 

 

Jau tada posėdyje aš atkreipiau dėmesį, kad  tokia redakcija suteikia Atrankos komisijai teisę iš naujo vertinti Vertinimo komisijos duotą rezultatą teoriškai  nuo 0 iki 40 apskritai nepaisant, ką buvo nustačiusi Vertinimo komisija. Tačiau tarybos daugumai pasirodė, kad toks punktas yra visai geras. Nenuostabu, kad Vertinimo  komisija pasijuto tam tikrais atvejais antrarūše, žmonės prarado motyvaciją tokioje komisijoje dirbti. 

 

Nebuvo užbaigtas svarstyti klausimas dėl teismo sprendimų ir kitų baigiamųjų aktų nuasmeninimo ir skelbimo internete viešai. Yra dvi  koncepcijos- 1) sudaryti baigtinį sąrašą procesinių dokumentų, kurie neturi būti skelbiami ir 2) pavesti teisėjams vadovautis taisykle, kad nereikia skelbti tokiu atveju, kai nuasmeninus nelieka, ką skelbti, t.y. dokumente yra tik asmenų duomenys ir teismo sprendimas dėl ginčo objektų kvalifikavimo ir paskirstymo, ir nėra teisės taikymo argumentacijos, teisės normos aiškinimo. Sudaryta siauresnė Tarybos narių grupė dar pratęs svarstymą šiuo klausimu. Atrodo, linkstama prie antrosios koncepcijos. 

 

Svarstytas klausimas dėl neišmokėto atlyginimo mokėjimo teisėjams, kurie yra pensininkai ir sunkiai pragyvena. Planuojama išsiaiškinti galimybes, ir tam tikrą dalį sumų  išmokėti visiems pensininkams  vienodai. Teisėjai, kuriems yra priteistos sumos teismo sprendimais, ir kurie yra pateikę antstoliams vykdomuosius raštus, susiduria su dideliais sunkumais vykdymo metu, tenka papildomai bylinėtis su antstoliais.

 

Buvo pritarta kitų metų teisėjų mokymo programų planui. Mokymo centrui pavesta išsiaiškinti galimybes bendradarbiauti su Europos teisės akademija (ERA) Tryre ir su teisėjų mokymo tinklu. 

 

Taryba pritarė įstatymo projektui dėl apygardų teismų teritorijų pakeitimo. Šiuo projektu norima sumažinti Vilniaus apygardos teritoriją ir padidinti Kauno bei Panevėžio apygardų teritorijas. Tai leistų sumažėti darbo krūviui Vilniaus apygardoje. Atitinkamai pasikeistų ir apygardų administracinių teismų teritorijos.  Įstatymą turėtų priimti Seimas, planuojama, kad jis įsigaliotų  nuo 2012-05-01. 

 

Informacinių sistemų  specialistų centralizavimo modelis bus bandomas Kaune. Mintis ta, kad IT specialistai galėtų aptarnauti  keletą teismų ( ypač mažesniųjų), ir tai leistų racionaliau panaudoti lėšas.   

 

NTA pranešė, kad nuo šiol LITEKO sistema yra susieta su VMI sistema, todėl galima patikrinti, ar yra sumokėtas žyminis mokestis. Tai leidžia teismui nereikalauti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento su banko patvirtinimu, jeigu mokestis sumokėta elektroninės bankininkystės sistema.  

 

Tarybai kėliau klausimą dėl  įsigaliojusio CPK taikymo problemų. Pažadėta svarstyti nuodugniau Teisės aktų vertinimo komitete. NTA išsiuntinėjo raštą teismams, kuriame  teigė, kad bendrame interneto tinklapyje nereikia talpinti pranešimų apie teismo posėdžius, kurie vyks rašytinio proceso tvarka. Esą tokia informacija yra LITEKO „Viešoje tvarkaraščių paieškoje“ ir to pakanka.  Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotojas E.Laužikas ir pirmininkas G.Kryževičius ( kaip civilinių bylų teisėjai)  į tokią NTA poziciją sureagavo skeptiškai. Kažin, ar tai būtų laikoma tinkamu CPK 133 str. taikymu? Aiškaus atsakymo nėra.

 

Linkiu sėkmės 

     

Tarybos narė, ATTS pirmininko pavaduotoja Diana Labokaitė