Jolanta Vegelienė - perfekcionistė gerąja prasme

Šiuo metu dirbanti Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja Jolanta Vėgelienė niekaip netelpa į dažno tautiečio susiformuotą teisėjo paveikslą (Pasikapsčius interneto svetainėse ryškėja, jog tipiškas teisėjas Lietuvoje turi būti rūstus, giliai susimąstęs, retai kada išspaudžiantis šypseną ir dažnokai arogantiškas - „pasikėlęs“).

 

 

Energinga, nuolat besišypsanti, pilna idėjų teisėja Jolanta Vėgelienė neišsitenka savo darbinėje veikloje. Ji – Apylinkių teismų teisėjų sąjungos valdybos narė, M.Romerio universiteto asistentė. Ne vienerius metus gilinusi žinias Šeimos teisėje, šiuos pagrindus J. Vėgelienė perduoda studentams – būsimiems teisininkams.

 

„Nežinau, kam labiau pasisekė: studentams ar man, - šypsosi teisėja. – Šis užsiėmimas – vesti seminarus – man labai patinka. Smagu dirbti su jaunais žmonėmis, kuriems įdomu tai, apie ką tu jiems pasakoji, aiškini. Matau, jog praktiniai dalykai jiems žymiai įdomesni ir lengviau įsimenami. Po seminaro nuolat tenka užtrukti ilgiau ir padiskutuoti su studentais įvairiais Šeimos teisės klausimais.“

Teisėja sako esanti dėkinga teismo administracijai už suteiktą galimybę išbandyti jėgas pedagoginėje sferoje.

Nuo studijų metų svajojusi dirbti teisėja, J.Vėgelienė save išbandė ir kitose sferose – 1993 metais teko dirbti Vyriausybėje referente, vėliau 3 metus Seime - vyresniaja konsultante.

 

 

Teisėja neskirsto proceso dalyvių nei pagal užimamas pareigas, nei pagal išvaizdą. „Elgiuosi su visais pagarbiai, stengiuosi visiems suprantamai paaiškinti, kodėl toks, o ne kitoks priimtas sprendimas, kodėl tokia, o ne kitokia proceso eiga. Juk ne visi vienodai išprusę, ne visi turi pakankamai teisinių žinių, tad privalau kalbėti ne tik teisine kalba, bet taip, kad tavo priimtus sprendimus visi suprastų“, - teigia J.Vėgelienė.

Kai kurie teisininkai teigia, jog teisėjo darbas – nuobodus ir įtemptas, tačiau J.Vėgelienė tvirtina, jog – tai viena kūrybiškiausių sferų.  „Kartais būna tokių įdomių bylų, jog ir sužinai daug ir tenka pasukti galvą, kaip teisingiau sudėlioti visą bylos procesą, kokį verdiktą skelbti,“ – sako teisėja.

 

 

Dėl tokių bylų jai tenka ilgai užsisėdėti darbe. O namuose jos laukia 15-metė dukra. „Ačiū Dievui, kad mano mergaitė pakankamai savarankiška, - tvirtina J.Vėgelienė. – Jos galva „pramušta“ chemijai, įvairiems tyrimams ir bandymams, tad namuose turi įsirengusi šiokią tokią laboratoriją. Kartais ir aš kviečiama į tuos bandymus... Be to, ji dar ir sportuoja, tad nelabai turi laisvo laiko visokiems „tūsams“ ar kitokiems tuštiems užsiėmimams...“

Teisėja džiaugiasi, jog su dukra esančios draugės ir viena kitą puikiai suprantančios.

 

 

Kai kurie kolegos apibūdina teisėją Jolantą Vėgelienę perfekcioniste  – žmogumi, kuris viską, ką daro, stengiasi atlikti idealiai. Ir ne tik nagrinėjamose bylose ryškus šis teisėjos bruožas. Būdama Apylinkių teismų teisėjų sąjungos valdybos nare, ji nuolat pateikia įvairių pasiūlymų, kaip išjudinti, suvienyti apylinkių teismų teisėjus, aktyviai dalyvauja įvairių teisės įstatymų pakeitimų svarstymuose. 

„Gal tai nėra labai geras bruožas, - juokiasi teisėja. – Tačiau toks mano charakteris. Visus darbus, kurių imuosi, noriu padaryti tik labai gerai. Jeigu jau dirbu, tai turiu būti tos srities profesionalė.“

Gal būt šis teisėjos bruožas ir stumia ją nuolat gilintis į įvairias teisės sritis. J.Vėgelienė sako, jog įdomiausia sritis – civilinė teisė, o ypač Šeimos teisės klausimai. Tačiau teisėja norėtų save išbandyti ir administracinės teisės srityje, todėl pareiškė norą tapti apygardos administracinio teismo teisėja. Sėkmingai praėjusi Vertinimo ir Atrankos komisijas, ji laukia, koks bus verdiktas.

 

Aurelija Žutautienė