75 proc. dalyvavę bylose - teismais pasitiki!


Įkelta: 
2013-02-27

Ne vienerius metus girdime viešosios nuomonės tyrimo rezultatus, kurie nėra mums palankūs. O kiekvienas teisėjas, sąžiningai atlikdamas savo darbą, natūralu, kad tikisi palankaus požiūrio į save ir objektyvaus įvertinimo. Žiniasklaidoje pateikta vienareikšmiškai negatyvi nuomonė apie teisėjų darbą, asmenybes (iškeliant ir suabsoliutinant atskirus faktus ir siekiant juos parodyti kaip sistemą) savotiškai gniuždo, menkina savivertę, verčia abejoti ir nesididžiuoti savo profesija. Šios psichologinės būsenos neįtakoja geresnių darbo rezultatų ar didesnių tikslų. Jas (būsenas), aišku,  reikia įveikti. Bet ar iš tikrųjų reikia taip jaustis ir, ar nėra kitos nuomonės apie teisėjus? Pasirodo, yra. Tą patvirtino Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros vedėjo prof. G.Valicko 2012 metų pabaigoje atliktas tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti tam tikros visuomenės dalies, t. y. dalyvavusių teismo procese ar stebėjusių teismo procesą, ar kitaip susidūrusių su teismų darbu nuomonę apie teismų darbą ir pasitikėjimą jais. Ir, būtent, šie respondentai, kurių nuomonę iš esmės suformavo ne žiniasklaida, draugai ar kaimynai, o betarpiškas prisilietimas prie teismų darbo – dalyvavimas teismo procese, stebėjimas proceso, bendravimas su teismo darbuotojais – apklausose nurodė, kad teismais pasitiki, teisėjų elgesį vertina kaip procedūriškai teisingą ir mano, kad teismų darbas gerėja.

Prof. G.Valickas nurodė, kad tokią nuomonę, vertinant tyrimo balais išreiškė 6,3 respondentų iš 7 galimų (arba 75 procentai apklaustųjų).  Prof. G.Valickas pažymėjo, kad palankiai teismų darbą ir teisėjus vertina aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės, studijuojantys teisę, nuo 26 iki 49 metų amžiaus. Taip pat pažymėjo, kad minėta respondentų grupė geriau vertina rajonų teismų teisėjus ir jų darbą, procesinį elgesį nei didžiųjų miestų teisėjų, o stebėję procesą  civilinėse bylose – geriau vertina civilinių bylų teisėjus, jų elgesį, įstatymų laikymąsi.  Suprantama, kad kiti visuomenės nariai, dažnai tiesiogiai nesusidūrę tiesiogiai su teismų darbu,  turi ir  kitą nuomonę. Išgirdome Aukščiausiojo Teismo pirmininko G.Kryževičiaus nuomonę, kad tokie tyrimai bus tęsiami ir plečiami.

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros prof. A.Dobryninas iškėlė seną filosofijos klausimą –ar teismai atstovauja teisę ar bendruomenę, pateikė visuomeninės nuomonės suformavimo schemą.

Manytina, kad reikia įsiklausyti į respondentų nurodytas priemones dėl teismų darbo gerinimo. Viena iš jų - skatinti teisėjų gebėjimą išklausyti ir norą suprasti proceso dalyvius. Kaip nekeista, bet respondentai suprato, kad teisėjams reikia mažinti darbo krūvį, užtikrinti, kad būtų nesikišama į teisėjų darbą, užtikrinti socialines garantijas.

Akivaizdu, kad siekis patenkinti visus visuomenės narius yra nerealus ir nebūtinas. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo šalys yra dvi, į teisinį visuomenės išprusimą ir į daugelį kitų veiksnių suprantama, kad visada bus nepatenkintų teismų sprendimais. Tai, kad teismų darbą geriau supranta ir vertina išsilavinę žmonės, reikalinga visuomenę šviesti ir daugiau kalbėti apie savo darbą patiems.

Tačiau kol kas esame užsivertę bylomis, sėdime susigūžę prie kompiuterių, krūpčiojame nuo esančių ir menamų skandalų mūsų sistemoje, tačiau stengiamės gerai atlikti darbą, išlaikyti dvasinę pusiausvyrą ir žmogišką orumą ir džiaugiamės bet kokiais pozityvesniais nusiteikimais mūsų atžvilgiu.

Aldona Sakalauskienė, Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja