• Sąjungos nariu laikomas apylinkės teismo teisėjas, kuris pateikė valdybai (pirmininkui) prašymą įstoti į Sąjungą ir sumokėjo 30 eurų nario mokestį (metams).
    Prašymo forma yra prie skilties "Klausimai". Nario mokestis mokamas atliekant pavedimą į sąskaitą  LT077300010112902789 AB bankas Swedbank.
    Sąjungos nariai nario mokestį moka už einamuosius metus iki pirmojo metų ketvirčio pabaigos.

Kad nepritrūktų darbo


Įkelta: 
2013-03-07

Tik įsigaliojęs (2013 03 01) Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas – sniego lavina apylinkių teismų teisėjams. Nors įstatyme numatyta, kad šios bylos nagrinėjamos apygardų teismuose, tačiau jau prasidėjusi šio įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimo procedūra. Įstatymo projekte siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą fizinių asmenų bankroto bylų teismingumą, nustatant, kad tokios bylos yra teismingos apylinkių teismams. Nepasibaigus teismų apjungimo reformai, kuri galbūt iš dalies  išspręstų teisėjų darbo krūvio sureguliavimą, šios bylos būtų  dar vienas išbandymas apylinkių teismų teisėjams po neseniai įvykusių ir darbo krūvius padidinusių CPK pakeitimų. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad Įstatymo pakeitimo projektą parengti paskatino siekis, kad kuo sklandžiau, racionaliau ir ekonomiškiau būtų pradedamos vykdyti fizinių asmenų bankroto procedūros, o teismų sistemai būtų sudarytos sąlygos efektyviai ir sparčiai nagrinėti fizinių asmenų bankroto bylas. Ar tie tikslai tikrai bus pasiekti, atsižvelgiant į apylinkių teismų teisėjų darbo krūvius, nesant įdirbio tokiose bylose, kai tuo tarpu apygardų teismai  nagrinėja, manytina, panašias įmonių bankroto bylas. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projekto priėmimas apylinkių teismų krūviams esminės įtakos neturės, nes vienam teisėjui per metus vidutiniškai prognozuojama apie 3-5 bylos, kad  pagal UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenis, šiuo metu formaliuosius įstatyme numatytus kriterijus fizinio asmens bankroto bylai kelti atitinka apie 12000 fizinių asmenų, prognozuojama, jog artimiausiu metu fizinių asmenų bankroto procedūra pasinaudotų apie 2000 asmenų per metus, o kadangi apylinkių teismuose yra iš viso 491 teisėjų etatas, vadinasi vienam apylinkės teismo teisėjui tektų vidutiniškai po 4 fizinių asmenų bankroto bylas per metus.


Toks mechaninis skaičiavimas, nežinant ir nenorint žinoti teismų sistemos realijų, kelia tik juoką.  Taip, apylinkių teismuose yra apie 490 teisėjų, tačiau dalis jų nagrinėja baudžiamąsias bylas ( apytikriai trečdalis), todėl bankroto bylų nenagrinės. Lieka apie 320 teisėjų. Kitas klausimas, kaip pasiskirstys bankroto bylos pagal teritorijas. Tikėtina, kad didžiausias skaičius bankroto bylų bus didžiųjų miestų teismuose, kur jau dabar akivaizdžiai didesnis darbo krūvis, negu mažesniuose rajonų teismuose.  Tačiau įstatymo leidėjui tai nesvarbu. Daromos tokios išvados:  kadangi  darbo krūvis nedidės, tai  nereikės ir daugiau mokėti, ir  viskas vyks sparčiai, proporcingai, efektyviai, tai ir 2013 m. biudžetui įstatymo įgyvendinimas įtakos neturės. Koks puikus ir pigus įstatymas...Arba kitaip – kas veža, tam ir krauna. Ką mano teisėjai?


Aldona Sakalauskienė, Alytaus rajono apylinkės teismas