Kodėl teisėjai dirba viršvalandžius?


Įkelta: 
2013-04-26

Vyriausias administracinis teismas panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalį, kuria buvo priteisti delspinigiai  už pavėluotai išmokamą atlyginimą. Teismas  pažymėjo, kad pareigos mokėti delspinigius atsiradimas turi būti siejamas su darbdavio kalte, o ne darbuotojo kaltės nebuvimu, kaip tai nurodyta Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje. Kai buvo priimtas Teisėjų atlyginimo įstatymas, jo 6 str. buvo pasakyta, kad teisėjams už darbą poilsio ir švenčių dienomis turi užtekti vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžio priemokos vieną kartą per metus. Šioms priemokoms lėšų buvo skirta vos vienerius metus, 2008 metais, vėliau lėšų priemokoms beveik  niekada nebuvo. Taigi, atlyginimo dalis nebuvo mokama dėl tinkamo teisinio reguliavimo nebuvimo, - pasakė LVAT. Po Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimo įsigaliojimo teismui, kuriame dirbo ieškovai,  nebuvo skirtas papildomas finansavimas. „Pažymėtina, kad kaltės sampratos (DK 207 straipsnio 1 dalies taikymo prasme) neatitinka atsakovo (Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės) veiksmai – atitinkamų teisės aktų, nors vėliau ir pripažintų neatitinkančiais Konstitucijos, priėmimas, kadangi šie veiksmai iš esmės buvo politinio apsisprendimo rezultatas ir pagal šį savo lygmenį teismo negali būti vertinami pagal analogiją teisės (DK 207 straipsnio 1 dalis) taikymo požiūriu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-60/2010 ir kt.)“. Taigi, reziumavo teismas, valstybė nėra kalta, kai nesukuria tinkamo teisinio reglamentavimo arba net ir esant pakankamam ir tinkamam reglamentavimui, neskiria pakankamo finansavimo institucijai, kad būtų įmanoma apmokėti už atliktą darbą.


Neaišku, kaip vertinti, gerai ar blogai, trečią LVAT sprendimu perduotą žinią:  teisėjams niekas neleido dirbti viršvalandžių, todėl tai yra neteisėta.


LVAT netenkino ieškinio priteisti atlyginimą už teisėjų dirbtus viršvalandžius. Iš byloje pateiktų pareiškėjų užpildytų viršvalandinio darbo žurnalų matyti, kad pareiškėjos prašė joms apmokėti už tam tikromis darbo dienomis iki 8 val. ir po 17 val. atliktą darbą rašant sprendimus civilinėse bylose, nuosprendžius baudžiamosiose bylose, nutarimus administracinėse bylose, rengiantis byloms, priimant ieškinius, susipažįstant su gautais procesiniais dokumentais, tvarkant bylas, teismų informacinę sistemą Liteko. Tačiau LVAT  nematė įrodymų, kad pareiškėjos žurnaluose nurodytus veiksmus atliko dėl to, jog tam tikromis dienomis buvo susiklosčiusios išimtinės aplinkybės, dėl kurių jos privalėjo tuos veiksmus atlikti ne įprastu teisėjo darbo metu. Tai, kad  teisme nepaisant didėjančio bylų skaičiaus ir teisėjų darbo krūvio 2009 metais buvo panaikintas vienas teisėjo etatas, nors teismo veiklos teritorija nesumažinta, tai, kad teisėjai neturi griežtai nustatytos specializacijos,  tai, kad iki 2011 metų vidurio ne visi teisėjai turėjo po padėjėją, taip pat nesudarė pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjos žurnaluose nurodytus veiksmus atliko dėl išimtinių aplinkybių ir kad šių veiksmų nebuvo galima atlikti įprastu darbo laiku. Pareiškėjų nurodyti veiksmai nėra pateisinti įstatymų nuostatomis, kurios įpareigojo pareiškėjas žurnaluose nurodytomis dienomis ir valandomis atlikti teisėjų funkcijas iki 8 val. ir po 17 val. Taip pat byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, kad šiuos veiksmus ne darbo laiku nurodė atlikti teismo pirmininkas, nes tokie įrodymai nebuvo pateikti. Teismo pirmininko priimtas įsakymas, pasirašyti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, pildomi žurnalai pagal pirmininko įsakymą nepatvirtina pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad pareiškėjos dirbo viršvalandžius su darbdavio žinia, jam pavedus ir jam leidus.


Viršvalandžių žurnalus teismuose LVAT vertino kaip priemonę paskirstant Teisėjų atlyginimo įstatymo 6 str. nustatytos vienkartinės priemokos mokėjimą. Kai tokia priemoka realiai išnyko nesant finansavimo, tai ir viršvalandžių žurnalai tapo nereikalingi ir nieko neįrodantys, anot LVAT.


Jeigu už teisėjo dirbtus viršvalandžius neturi būti apmokama, kodėl mes dirbame  viršvalandžius?