• Sąjungos nariu laikomas apylinkės teismo teisėjas, kuris pateikė valdybai (pirmininkui) prašymą įstoti į Sąjungą ir sumokėjo 30 eurų nario mokestį (metams).
    Prašymo forma yra prie skilties "Klausimai". Nario mokestis mokamas atliekant pavedimą į sąskaitą  LT077300010112902789 AB bankas Swedbank.
    Sąjungos nariai nario mokestį moka už einamuosius metus iki pirmojo metų ketvirčio pabaigos.

Konferencija Balsiuose susirinkusiems nuėmė stresą



„Stresą nuima ir malonus pabendravimas su kolegomis, pasidalijimas patirtimi, apsikeitimas nuomonėmis“, - sakė ne vienas Apylinkių teismų teisėjų sąjungos (toliau – Sąjunga) narys, penktadienį, gegužės 18-ąją atvykęs į tradicinę konferenciją Balsiuose, Pasvalio rajone.

Šį sykį konferencijos tema "Teisėjų patiriamas stresas, pasekmės bei būdai, kaip jį sumažinti" itin aktuali didžiulį darbo krūvį turintiems teisėjams. Aktuali dar ir dėl to, kad paskutiniu metu jų darbas stebimas tarsi pro padidinamąjį stiklą.

„Anksčiau nebuvo tokio didžiulio popierizmo. Buvo galima daug lakoniškiau konstatuoti priimtą nutarimą ar sprendimą. Dabar netgi elementari nutartis dėl alimentų priteisimo „išguldoma“ bene 5 lapuose, nes privaloma aprašyti gimdytojo, su kuriuo lieka vaikas gyvenimo sąlygas ir dar daugelį kitų dalykų,  - sakė Kauno miesto apylinkės teismo teisėja , Sąjungos narė teisėja Lina Žemaitienė  – Darbo krūvis didžiulis, natūralu, kad pasitaiko klaidų. O blogiausia, kad ir už ne vietoje padėtą kablelį gali gauti papeikimą.“ L. Žemaitienei  pritarė ir kiti jos kolegos.

„Mūsų darbą gali supeikti bet kas. Ypač didžiulis žiniasklaidos dėmesys, kuri „tarkuoja“ mus kartais visai nepelnytai, - pritarė Sąjungos pirmininkas, Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Nevardauskis. – Užtat ir kvietėmės specialistus, kad padėtų išsiaiškinti mūsų kolegų sveikatos ir psichologinę būseną. Patarti, kaip elgtis kilus įtampai.“

Atlikto tyrimo rezultatai

Konferencijoje dalyvavęs Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros vedėjas, profesorius Gintautas Valickas pateikė susirinkusiesiems atlikto tyrimo rezultatus. Dar akstyvą pavasarį Panevėžio apygardos teismo pirmininko V.P.Meidaus iniciatyva visiems teisėjams, turintiems didelę darbo patirtį, viešai, per teismus buvo išplatinta anketa, į kurią atsakė 106 (iš jų tinkamos vertinti buvo 87), buvo išsiuntinėti klausimynai (anketos). Klausimyną sudarė keturios dalys: pirmojoje buvo pateikti klausimai siekiant išsiaiškinti, kokios darbe pasitaikančios situacijos sukelia stresą, antroje dalyje - kaip dažnai tos situacijos pasitaiko, trečioje - kokio stiprumo stresas yra patiriamas ir ketvirtoje - kokiais būdais teisėjai kovoja su stresu.  

Kaip pranešė profesorius G. Valickas, anketas užpildė 87 teisėjai (58 moterys ir 29 vyrai), dar dvylika – užpildė tik vieną anketos dalį. Apklausoje dalyvavusiųjų amžiaus vidurkis – 45 metai.

„Iš tų kol kas preliminarių tyrimų galima daryti išvadą, jog teisėjų korpusas didžiausią įtampą patiria dėl padidinto žiniasklaidos dėmesio, dėl neigiamo visuomenės požiūrio į teismus ir teisėjus, dėl neigiamų politikų pasisakymų, dėl socialinės atskirties nuo visuomenės dėl teisėjo vaidmens specifiškumo, - aiškino profesorius. – Patirtas stresas ir įtampa neigiamai atsiliepia ne tik žmogaus sveikatai, bet ir jo psichologinei būsenai: didėja klaidų tikimybė, daugėja konfliktų ir darbe, ir šeimoje, atsiranda įvairios priklausomybės, įvairūs skausmai (gali be aiškios priežasties skaudėti galvą, nugarą, sąnarius ir pan.).“

Patirdamas nuolatinį stresą, jausdamas laiko ir jėgų stoką, neigiamą visuomenės požiūrį į jo atliekamą darbą, teisėjas gali "perdegti". „Perdegama ir dėl susidariusių tam tikrų situacijų darbe, profesijos ypatumų, - aiškino G. Valickas. – Kitose užsienio valstybėse teisėjo profesija laikoma padidintos rizikos, ir iš šios apklausos preliminarių rezultatų matyti, kad mūsų teisėjų patiriamas stresas yra didesnis negu vidutinis. Be abejo,  tarkim, policijos pareigūnai ar kariai tarptautinėse misijose patiria žymiai didesnę įtampą, tačiau kol kas nėra duomenų, kurie leistų palyginti tiesėjų patiriamą stresą su pedagogų, kitų valstybės tarnautojų, gydytojų patiriamu stresu.“

G. Valickas priminė ir kitą neseniai atliktą tyrimą įkalinimo įstaigose, kurio rezultatai rodo, kad beveik pusė nuteistųjų, nors ir gavę neigiamą savo atžvilgiu teismo nuosrpendį, sako, jog teisėjai elgėsi teisingai ir apskritai pasitiki teismu. Blogiau buvo vertinamas ikiteisminis tyrimas. „Ko gero, viena iš priežasčių – kad ikiteisminis tyrimas yra visiškai uždaras, priešingai, negu viešas teismas, - sakė G. Valickas.

Profesorius teisėjams siūlė kiek įmanoma stengtis mažiau baimintis ir rūpintis. „Apribokite visus nepagrįstus rūpesčius, kurių vis vien neįmanoma išspręsti, geriau pasirūpinkite savo poreikiais ir nepamirškite, jog geriausias vaistas nuo "perdegimo" – humoro jausmas, - negailėjo patarimų jis.

G. Valickas paaiškino, jog "perdegimo" sindromą dažniausiai pastebi kolegos, todėl palinkėjo būti atidesniems vieni kitiems ir pasistengti suprasti ir padėti įtampą kenčiančiam bendradarbiui.

Stresas ir širdis

 Apie infarkto grėsmę esant nuolatinei įtampai kalbėjo ir VŠĮ Panevėžio ligoninės gydytojos kardiologės Dita Miliūnienė ir Rima Braukylienė.

„Stresą sukelia įvairūs aplinkos ir vidaus dirgikliai, vadinamieji stresoriai. Tai gali būti įtampa ir nesėkmės darbe, netikrumas dėl ateities, problemos šeimoje ir kitos priežastys, - aiškino konferencijos dalyviams Rima Braukylienė. – Stresą patiriantis žmogaus kūnas reaguoja vienodai: sustiprėja kvėpavimas, pagreitėja ar sutrinka širdies ritmas, išpila prakaitas, padidėja gliukozės kiekis kraujyje, pakyla kraujospūdis. Trumpalaikis ir nedidelis stresas žmogų gali nuteikti teigiamai – produktyviau dirbti, atpalaiduoti energiją norimiems rezultatams pasiekti, kūrybiškai tobulėti. Tačiau gydytoja perspėjo, jog dėl kasdien lydinčios įtampos, nuolatinio skubėjimo, nemokėjimo džiaugtis tuo, kas pasiekta, – susergama įvairiomis širdies ligomis, sutrinka širdies ritmas. „Jei patiriate ilgalaikį stresą, nelaukite, kol stresas praeis savaime – veikite; stiprinkite organizmą mankšta, įvairia fizine veikla; kreipkitės į šeimos gydytoją, jei jaučiate krūtinėje skausmus, ypač atsirandančius fizinio krūvio metu, įtardami padidėjusį arterinį kraujospūdį; kreipkitės į psichologą, jei jaučiatės beviltiškai, su niekuo nenorite bendrauti“, - dalijo patarimus medikės.

Aptarė kasdienius reikalus

 Antroji konferencijos dalis buvo skirta įvairiems klausimams aptarti. Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jasaitienė pasiūlė kreiptis į Teisėjų tarybą su pasiūlymu ieškoti būdų, kaip pailginti teisėjų atostogas. „Manau esant tokiai situacijai, kai darbo krūviai didžiuliai, darbo užmokestis nedidėja ir patiriame tikrai nemažą stresą - turime teisę prašyti pailginti atostogas iki 56 dienų, - sakė D. Jasaitienė. – Juk, pavyzdžiui,  pedagogams tokios atostogos priklauso.“

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vitalija Vaivadienė priminė, jog derėtų pasirūpinti ir motinomis, kurios vienos augina vaikus. „Šiuo metu visiškai nebeaišku, ar joms priklauso papildomos atostogų dienos ar ne, - klausė teisėja.

Sąjungos nariai diskutavo ir dėl teisėjų saugumo. „Teismai negauna pakankamo finansavimo, negali pasirūpinti tinkama teismų apsauga, - sakė Sąjungos pirmininko pavaduotoja, Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja Diana Labokaitė. – Štai mūsų teismą per metus net 2 kartus grasino susprogdinti.“

Visos iškeltos problemos suguls į  galutinį konferencijos dokumentą,  kurį surašyti įgaliota Sąjungos valdyba.

Puikus oras, seniai matyti kolegos, nuostabi gamta visiškai neskubino konferencijos dalyvių skirstytis. Kai kurie pirmą kartą dalyvaujantys Sąjungos renginyje (nes neseniai tapo Sąjungos nariais) tikino nesitikėję patirti tiek malonių įspūdžių bei vertingos informacijos.

Paruošė Aurelija Žutautienė