Elektroninės bylos tvarkymo taisyklės yra parašytos taip, tarsi visi asmenys ( juridiniai ir fiziniai) yra patyrę interneto naudotojai ir jau sukūrę savo paskyras teismų elektroninių paslaugų portale. Nė žodžio nepasakyta apie tuos atvejus, kai viena iš šalių arba visi bylos dalyviai, išskyrus vieną, jokios paskyros neturi, nenori turėti arba nesugeba turėti, nes yra kompiuterine prasme neraštingi. Tačiau tokių asmenų teisė gauti procesinius dokumentus, jų priedus, rašyti atsiliepimus ir prašymus, niekur neišnyksta. Todėl teismas, gavęs ieškinį ir jo priedus ( tai gali būti ir šimtai lapų) elektronine forma, turi juos išspausdinti ant popieriaus ir siųsti šalims, tretiesiems asmenims. Papildomam popieriui, spausdintuvams ir jų milteliams finansavimo neskirta. Toliau - kai atsakovas, atsakovai ir tretieji asmenys pateikia atsiliepimus su priedais popierine forma, teismas turi juos suskaitmeninti ir įkelti į elektroninę bylą, kad ieškovas, pasirinkęs elektroninės bylos formą, gautų juos elektroniniu būdu. Papildomas darbas sekretorėms, papildomas poreikis skeneriams, medžiagoms.
Nei Teisingumo ministro įsakyme ( 2012-12-13 Nr.1R-332 „Dėl procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“), nei teismų patvirtintose tvarkose neaptarta, kokiu būdu pats teisėjas susipažins su bylos medžiaga nagrinėdamas bylą – teismų posėdžių salėse nėra dviejų kompiuterių ir teisėjui ir sekretorei, todėl teks visus dokumentus spausdintis ant popieriaus ir neštis į salę.
Smulkesnės problemos- sistema nesuderinta su Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų baze apie žyminio mokesčio sumokėjimą, nėra galimybės elektroniniu būdu pateikti nutartis teismo antstoliams, turto arešto aktų registrui- tikėkimės, gali būti išspręstos po kurio laiko.
Tarybos rekomendacija buvo tokia - skaičiuoti teismų sąnaudas dėl papildomo popieriaus ir medžiagų. Po kelių rudens mėnesių turėtų paaiškėti, koks papildomas finansavimas teismams yra reikalingas aptarnaujant bylas dviem būdais- ir elektroniniu, ir popieriniu. Iš kokių finansavimo šaltinių bus padengtos teismų išlaidos aptarnauti bylas dviem būdais - neaišku. Šalims, kurios kreipiasi į teismą elektronine forma daroma 25 proc. žyminio mokesčio nuolaida ir dar suteikiama papildoma „dovana“- nereikia pateikti procesinių dokumentų priedų popierine forma teismui ir visiems kitiems bylos dalyviams, nes popierines kopijas esant reikalui gamins ir šias išlaidas prisiims teismai.
Dar vienas patarimas - „neprisijungusioms“ šalims iš pradžių nesiųsti visų priedų, o pakviesti prisijungti prie elektroninių paslaugų portalo.
Tvarkose neatsakyta ir į klausimą, kokiu būdu teismai pateiks bylas su skundais vieni kitiems – elektroniniu ar popieriniu?
Manykime, kad teismams nuo 2013 m. liepos 1 dienos priskirta dar viena funkcija – diegti šalies gyventojams kompiuterinį raštingumą.
Diana Labokaitė