• Sąjungos nariu laikomas apylinkės teismo teisėjas, kuris pateikė valdybai (pirmininkui) prašymą įstoti į Sąjungą ir sumokėjo 30 eurų nario mokestį (metams).
    Prašymo forma yra prie skilties "Klausimai". Nario mokestis mokamas atliekant pavedimą į sąskaitą  LT077300010112902789 AB bankas Swedbank.
    Sąjungos nariai nario mokestį moka už einamuosius metus iki pirmojo metų ketvirčio pabaigos.

Pradedama dar viena veiklos kadencija



Sąjunga įrodė, kad gali būti stipri

Spalio 19-ąją  įvykęs Apylinkių teismų teisėjų visuotinis susirinkimas  parodė, kad ši sąjunga sugeba rimtai ir konstruktyviai dirbti. Prieš ketverius metus, kai apylinkių teismų teisėjai, dusdami nuo nepakeliamų darbo krūvių ir jų nuomonės nepaisymo kuriant ir taisant įstatymus, įkūrė savo visuomeninę organizaciją, daugelis kolegų iš aukštesniųjų instancijų teismų žiūrėjo į tai skeptiškai.

Veikla ir rezultatai

Nors per tuos ketverius veiklos metus Apylinkių teismų teisėjų sąjungos (ATTS) strategija buvo vertinama įvairiai, Sąjunga ne tik išaugo beveik iki 200 narių, bet, svarbiausia, pateikė nemažai pasiūlymų darbo grupėms, kurios ruošė naujų įstatymų projektus arba jų pakeitimus, diskutavo su Vyriausybe bei Seimo nariais įvairiais teisėjų korpusui aktualiais klausimais, aktyviai aptarinėjo teisėkūros klausimus įvairiose sąjungos nariams surengtose konferencijose. (Nuveiktų darbų sąrašą galima rasti ATTS tinklalapyje).

„Gal ne visada buvome išgirsti, tačiau daugelis mūsų narių buvo atkaklūs ir po truputį siekiame savo tikslų, - kalbėjo ATTS pirmininkas Arūnas Nevardauskis.

Kad ATTS savo veiklą grindžia aukštos moralės principais ir yra skaidrūs, pripažino ir susirinkime apsilankęs Aukščiausiojo Teismo, Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius. „Tai darbingas instrumentas, siekiantis naudos visai teismų sistemai“, - įvertino ATTS veiklą G. Kryževičius.

Pirmininkas palietė ir gana opią apylinkių teismų teisėjams problemą - per mažai jų dalyvauja teismų savivaldoje. „Teisėjų taryboje turi būti protinga proporcija, kad žinotumėme jūsų interesus, - kalbėjo pirmininkas. – Tuo labiau, jog būtent nuo apylinkių teismų ir prasideda teisingumo vykdymas.  G. Kryževičius patarė gerai apgalvoti, kuriuos atstovus siųsti atstovauti savo interesams. „Kadangi būtina plėsti partnerystę su Europos šalimis, į Teisėjų tarybą turėtų būti pasiųsti dirbti tie, kurie moka bent vieną užsienio kalbą.

Reforma ir darbo krūviai

G. Kryževičius su apylinkių teismų teisėjais aptarė ir prasidėjusią teismų reformą – kai apylinkių teismai apjungiami teritoriniu principu taip taupant teismams skiriamas lėšas. „Ruošiant koncepciją kaip stambinti teismus, galvojame pasiremti Estijos patirtimi. Taigi, šiuo metu Estijoje dirba du mūsų teisėjai – Laima Dumskienė (Utenos rajono apylinkės teismas) ir Boleslovas Kalainis (Šiaulių apygardos teismas). Manome, jog apjungus mažuosius teismus, bus galima tolygiau perskirstyti darbo krūvius, mobilesnė taps finansavimo sistema.“

Taip pat buvo aptarta ir didžiulių darbo krūvių problema. Anot G. Kryževičiaus, galimybių didinti teisėjų etatų skaičių nebėra, todėl kai kuriuos teismus teks gelbėti teisėjų padėjėjais. Tikimasi, kad bus skirta 20 naujų padėjėjų etatų, kurie dirbs tuose teismuose, kur didžiausi darbo krūviai. „Galbūt bus taip, kad vienas teisėjas turės kelis padėjėjus“, - bandė prognozuoti TT pirmininkas.

Alytaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Čirvinskas pasiūlė padaryti pakeitimus bylų skirstymo tvarkoje. „Šiuo metu teisėjas, grįžęs iš atostogų randa šūsnis jam paskirtų bylų ir nežino už ko griebtis, o to neturėtų būti,“ - sakė teisėjas.

To paties teismo teisėja Aldona Sakalauskienė prašė kolegų atkreipti dėmesį į dažnai susidarančią situaciją, kai teisėjas  tampa už viską atsakingas. „Turi būti būti nubrėžta kažkokia teisėjų atsakomybės riba, - siūlė teisėja. - Šiuo metu esame atsakingi ne tik už save, bet už savo padėjėjų kvalifikaciją, juos laikinai vaduojančių žmonių kompetenciją. Jeigu teisėjas privalo atsakyti už visus, tai gal įmanoma turėti kvalifikuotų specialistų rezervą, kurie, reikalui , galėtų pakeisti išėjusius ilgalaikių atostogų?“

Vilniaus miesto 1-ojo teismo teisėja Diana Butrimienė, beje ji ir Teisėjų garbės teismo narė, pasiūlė pagalvoti kolegoms apie apsigynimo iškėlus drausmės bylą mechanizmo tobulinimą. „Šiuo metu kartais nukenčia kolegos, kurie padarę žioplą klaidą, apsižiūri ir savo iniciatyva ją ištaiso, tačiau vis tiek yra nubaudžiami“.

ATTS nariai su TT pirmininku dar diskutavo ir apie artėjantį teisėjų susirinkimą, ir apie teisėjų mokymus, ir pie darbo kokybės gerinimą.

Atsisveikindamas G. Kryževičius patikino ATTS narius, jog palaikys siūlymą įšaldytus atlyginimus gražinti pirmiausiai apylinkių teismų teisėjams.

Nauja valdyba

Neblogai buvo įvertintas senosios ATTS valdybos darbas, kurios kadencija baigėsi. Naujosios valdybos pirmininku buvo išrinktas Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkės pavaduotojas Vytautas Krikščiūnas, o jo pavaduotoja – Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja Dina Labokaitė. Į iš 17 į valdybą pasiūlytų kandidatų buvo išrinkti 7.

Taip pat susirinkime buvo apsvarstyta ir ATTS valdybos pirmininko kadencijos trukmė. Iki šiol įstatuose galiojo nuostata, jog pirmininkas renkamas tik 2 metų kadencijai - antrai kadencijai, kad vyktų rotacija, to paties asmens nebuvo galima rinkti. Tačiau patirtis parodė, jog dveji metai per trumpas laikas įsigilinti į ATTS veiklos specifiką ir nuveikti kuo daugiau darbų. Tad nuo šiol – taip buvo nubalsuota visuotiniame susirinkime - ATTS pirmininko kadencija nebus ribojama, tačiau visuotinis susirinkimas rinks bei tvirtins pirmininką ir valdybą kas dveji metai.

Apibendrindami savo diskusijas ATTS nariai svarstė būdus siekti geresnių darbo sąlygų, operatyviai reaguoti į permainas ir aktyviau dalyvauti teisėkūros darbo grupėse, didinti sąjungos narių skaičių galbūt net įtraukiant visus pirmos instancijos teismų teisėjus, tame tarpe ir dirbančius apygardos teismuose. Taip pat apylinkių teisėjai neatsisako idėjos  ieškoti galimybių ir specialistų, kurie sugebėtų atlikti studiją visiems nusibodusia tema – koks realus turėtų būti teisėjo darbo krūvis: kiek ir kokių bylų turėtų išnagrinėti teisėjas, tarkim, per mėnesį ar savaitę.

Skirstydamiesi Sąjungos nariai tvirtino, jog teisėjas yra pakankamai izoliuotas žmogus, todėl dalyvavimas ATTS organizuojamuose renginuose, net ne tokiuose oficialiuose, duoda naudos: iš kolegų pasisemiama patirties, padiskutuojama įvairiomis temomis, tad toks bendravimas tiesiog neįkainojamas.

Paruošė Aurelija Žutautienė