Teisėjų susirinkimas kaip savivaldos organas


Įkelta: 
2013-05-03

Taryba iš esmės pritarė Teismų reformos koncepcijai. Reformos koncepcija buvo skelbiama ir mūsų tinklapyje. Apylinkių teismus ketinama sujungti, Lietuvoje būtų 12 apylinkių teismų. Taip pat Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų administraciniai teismai būtų sujungti į vieną Regionų apygardos administracinį teismą, kurio padalinių veiklos teritorijos sutampa su bendrosios kompetencijos apygardų teismų veiklos teritorijomis.

Bylos būtų skirtomos centralizuotai, sujungtuose teismuose atsirastų vietinės savivaldos organas- teisėjų susirinkimas, kurio pritarimą turėtų gauti teismo pirmininkas, svarstydamas darbo krūvio paskirstymo teisėjams planus kalendoriniams metams, taip pat spręsdamas kitus teismui aktualius klausimus. Padalinius turinčiuose teismuose teismo pirmininkas turėtų gauti susirinkimo pritarimą svarstant vykimo į kitus teismo padalinius grafikus, išklausyti susirinkimo nuomonę nustatydamas teisėjų skaičių teismo padalinyje Sprendimai teisėjų susirinkime būtų priimami visų teisėjų balsų dauguma, susirinkimai galėtų vykti taip pat ir telekomunikacijų priemonėmis.

Teismo padaliniuose vykdytinas atskiras  teismo pirmininkui priskirtas su jurisdikcine veikla susijusias administravimo funkcijas būtų pavesta atlikti vyresniajam teisėjui, tačiau jis nebūtų laikomas teismo vadovu Teismų įstatymo 103 straipsnio 1 dalies prasme.

Vyresniojo teisėjo paskyrimo procedūra siūloma alternatyvia redakcija: Vyresnysis teisėjas būtų skiriamas teismo pirmininko įsakymu išklausius teismo teisėjų susirinkimo nuomonę ir gavus Teisėjų tarybos pritarimą arba: Vyresnysis teisėjas būtų skiriamas teismo pirmininko įsakymu išklausius teismo teisėjų susirinkimo bei aukštesnės pakopos teismo pirmininko nuomonę ir gavus Teisėjų tarybos pritarimą.

Jau kitą savaitę teismų reformos koncepciją ketinama įteikti valstybės valdžioms: Prezidentei, Seimui, Vyriausybei. Planuojama, kad reforma, priėmus atitinkamus įstatymus,  realiai būtų pradėta įgyvendinti 2015 metais.

Teisėjų taryba pritarė siūlomam Teismų įstatymo pakeitimui, pagal kurį apylinkės teisėjams būtų neužkertamas kelias pretenduoti į Apeliacinį, Vyriausią jį administracinį ir Aukščiausiąjį teismą, jeigu pretendetas turės atitinkamą darbo teisėju stažą ( Apeliaciniam teismui ir LVAT- 8 metų, Aukščiausiajam teismui – 10 metų). Tačiau projekte lieka nuostata, kad teisės krypties mokslų daktaro ar habilituoto daktaro pedagoginis darbo stažas prilyginamas teisėjo darbo stažui. 

Patvirtinta nauja redakcija pavyzdinio atlyginimo kompensavimo teisėjams už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio ir švenčių dienomis tvarkos aprašo. Aprašas numato, kad  teisėjams   už darbą   švenčių   dienomis pagal   grafiką   arba  už  darbą poilsio  ir švenčių  dienomis, jeigu jis  nenumatytas pagal  grafiką, kai vykdomos teisėjo funkcijos,   teisėjo pageidavimu  kompensuojama,     suteikiant   jam   per   mėnesį    kitą  poilsio   dieną    arba   tą  dieną   pridedant    prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas teisėjui jo  vidutinį darbo   užmokestį. Tokiu pačiu būdu teisėjams kompensuojama būtų ir tuo atveju, kai teisėjas poilsio ar švenčių dienomis išvyksta į tarnybinę komandiruotę, būna joje ar grįžta iš jos.