Ukmergės teisme: iki ekstremalios situacijos trūksta trijų

Sausio 3 dieną Ukmergės rajono apylinkės teisme laikinai einančio teismo pirmininko pareigas Renaldo Adamonio ir Apylinkių teismų teisėjų sąjungos valdybos iniciatyva buvo sukviestas pasitarimas dėl padėties Ukmergės rajono apylinkės teisme.

Pasitarime dalyvavo Vilniaus apygardos teismo pirmininkas Vytautas Zelianka, apylinkių teismų teisėjų sąjungos pirmininkas Vytautas Krikščiūnas, laikinai einantis teismo pirmininko pareigas Renaldas Adamonis, teisėjai ir teismo darbuotojai.

Situaciją bandė nušviesti Vilniaus visuomenės sveikatos centro Ukmergės skyriaus vedėja  Elena Mirinavičienė.

Buvo pakviesti ir pasitarime dalyvavo LNK televizijos siužetų filmavimų grupė, vietinio Ukmergės rajono laikraščio „Gimtoji žemė“ žurnalistai.

Išklausius Visuomenės sveikatos centro Ukmergės skyriaus vedėjos informaciją susidarė įspūdis, kad teismo užnuodijimo mastas dar nežinomas. Prieš Naujuosius Metus buvo atliktas antrasis teismo patalpų tyrimas pašalinus spėjamą taršos šaltinį. Paaiškėjo, jog kai kuriose  pirmojo ir trečiojo aukštų patalpose gyvsidabrio garų kiekis viršija leistiną gyvenamosioms patalpoms normą (natūralų foną) iki 50-60 kartų, o kai kuriose vietose ir daugiau. Tai leidžia daryti prielaidą, jog užkrato šaltinis nėra pašalintas. Kaip pavyzdį galima paminėti tokį faktą, jog iš sudužusio medicininio termometro išbyrėjęs gyvsidabris, jeigu jis išgaruotų visas (apie 100-150 mg), tai mirtinai užnuodytų  200-300 kubinių metrų tūrio patalpą (10 m. x 10 m. x 2 – 3 m.). O surasta apie 2 kg šio skysto cheminio elemento.

Gyvsidabrio garai yra priskiriami prie pirmosios grupės nuodų, paveikiančių bet kokį gyvą organizmą, ypač žmogų, jo nervų, kvėpavimo sistemą, pažeidžia vidaus organus.

 Teismo darbuotojai įtaria, kad 2003 metais nustačius teismo patalpų užnuodijimą gyvidabriu, galimai buvo atliktas tik vienas tyrimas, buvo manyta, kad šaltinis buvo visiškai neutralizuotas ir teismas sėkmingai dirbo dar dešimtmetį. Manoma, kad visą dešimtmetį teismas dirbo ypač kenksmingose sąlygose. Kaip tai paveikė teisėjų, darbuotojų, klientų, taip pat ir tų pačių žurnalistų sveikatą, nustatinėjama. Sveikatos centro darbuotoja pasiūlė sveikatą tikrintis eiline tvarka, per savo šeimos gydytojus, patiems užsakinėti labai brangius tyrimus, taip pat pasiūlė teismų vadovybei finansuoti teismo pastato detalų cheminį tyrimą, tai yra skelbti konkursus, juos finansuoti, kad būtų surastas ir likviduotas papildomas taršos šaltinis, taip pat kad būtų nustatyta, kiek užterštos sienos, grindys, baldai, nes garai kaupiasi ir tinke, ir betone, ir plytose. Iš esmės reikalinga visą pastatą iš vidaus visą „apnuoginti“ ir atlikti išsamius tyrimus. To Visuomenės sveikatos centras nefinansuos, nes pagal galiojančius teisės aktus skelbiama ekstremali, ypatinga situacija, kai pastate dirba 30 ir daugiau darbuotojų, o Ukmergės teisme dabar dirba tik 27. Tad skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas?

Planuojama, kad vien tyrimai gali užtrukti mažiausiai iki pusės metų (jeigu kas nors finansuos), o kada teismas normaliai galės dirbti – jokių prognozių.

L.e.pirmininko pareigas R.Adamonis pabrėžė, kad šiuo metu teismas dirba tik avariniu režimu, nors realiai dar ir nedirbo, nes nėra kompiuterių, nepajungta LITEKO sistema, bylos nepervežtos iš teismo pastato. Visuomenės sveikatos centro skyriaus atstovė siūlė prieš paimant bylą į ranką, ją išnešti į lauką, ją pavėjui (ar prieš vėją – neaišku) pakratyti, nupurtyti ir ja drąsiai naudotis.

Dėl visiško informacijos trūkumo, dėl neprofesionalių veiksmų iš esmės pasibaisėjęs ir Vilniaus apygardos teismo pirmininkas Vytautas Zelianka, kuris patvirtino, kad techninės darbo sąlygos vienaip ar kitaip išsispręs, bylas galima ekstra atveju nagrinėti ir be mantijų (jos atiduotos į cheminę valyklą), be kompiuterio, tačiau jam svarbiausia yra žmonių sveikata, o čia dėl to mažiausiai kas nors (be pačių teisėjų, darbuotojų) jaudinasi.

Kai kurie teisėjai, kurie buvo ir anksčiau pasijutę neįprastai dėl netikėtų sveikatos sutrikimų, pasitvirtinus diagnozei, ketina reikalauti didžiulių kompensaciją, nes teisėjai, teismo darbuotojai nėra darbdavio draudžiami privalomuoju draudimu nuo tokių ir panašių situacijų, nuo užpuolimo, sužalojimo darbo vietoje. Nedrausti ir teismo procesų dalyviai, privaloma tvarka atvykstantys pagal teismo šaukimus.

Taip pat buvo keliamas klausimas, kas finansuos visų šalies teismų, ypač tų, kur senos patalpos ir subyrėti gyvsidabrio lašeliams į plyšius yra visos sąlygos, patikrinimą. Atsakymas gautas tas pats – tai jūsų pačių asmeninis reikalas. Ir dar buvo nusistebėta, kad per daug sureikšminame šią situaciją, nors specialistai kažkodėl mėginius ėmė su respiratoriais.

Sąjungos valdyba dėl šios situacijos artimiausiu metu paruoš viešą pareiškimą į Lietuvos Respublikos Vyriausybę nelaukiant Teisėjų tarybos artimiausio posėdžio sausio pabaigoje.

Vytautas Krikščiūnas,

Apylinkių teismų teisėjų sąjungos pirmininkas