Laikraštis "Akistata", 2010 03 17

Anot statistikos, maždaug kas trečias Lietuvos gyventojas yra pabuvęs teismuose: kaip liudytojas, nukentėjusysis, teisiamasis ar tiesiog kaip „palaikymo komanda“ savo giminaičiui ar draugui. Apie pusę susidūrusių su Temidės tarnais lieka nepatenkinti teisėjų sprendimais.

Surašomi tik protokolai

Iš arčiau pažvelgus į teismų virtuvę, darosi nesuprantama, kaip teisėjai, kartais per dieną nagrinėdami po keletą bylų, dar sugeba priimti teisingą sprendimą, paskirti bausmę, surašyti krūvą dokumentų, nepažeisti visų kodeksų proceso normų.

Daugelis kalbintų teisėjų tikina, jog baudžiamojo bei civilinio proceso kodeksai palyginti sklandūs, o kai kuriuos administracinės teisės straipsnius reikėtų nedelsiant taisyti dėl jų netobulumo ar net painiavos. 

Ypač „pjauna“ teisėjus keli Administracinės teisės pažeidimų kodekso (ATPK) straipsniai, kurie numato bausmės skyrimą asmenims, padariusiems administracinės teisės pažeidimus – ypač tais atvejais, kai žmogus nuolat nusižengia. 

Didžiausias teisėjų siaubas – smulkūs vagišiai. Jie puikiai žino, kokios vertės daiktą galima nugvelbti. Kiekvienas šalies miestas jų turi ne po vieną, o dešimtimis. Tokie ilgapirščiai per dieną sugeba apsivogti po 4–5 kartus. „Yra tokių žmonių, kuriems iškelta daugybė administracinės teisės pažeidimo bylų, – sakė Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė. – Tačiau mūsų, teisėjų, taip pat ir kitų pareigūnų, darbas dažnai nueina šuniui ant uodegos. Tokie prasižengėliai jiems paskirtų nuobaudų beveik nevykdo, nes jų dažnai neįmanoma surasti. Pagavus nusikaltimo vietoje, prasižengėliams surašomi administracinės teisės pažeidimų protokolai, jiem įteikiamas šaukimas į teismą ir jie paleidžiami. Tačiau į teismo posėdžius jie neateina – vagia toliau.“

Retai surandami

Apylinkių teismų teisėjai tvirtina, jog tokios bylos – tai tik pinigų ir laiko švaistymas. „Beveik visus tuos prasižengėlius policininkai ir apsaugos darbuotojai pažįsta iš veidų, – tęsia Z. Romanovaitė. – Bent Klaipėdoje tokių, kurie „darbuojasi“ prekybos centruose ir kitose vietose, kur galima ką nors pavogti, yra ne viena dešimtis. Paprastai tie ilgapirščiai neturi gyvenamosios vietos, taigi policininkams tenka gaišti laiką, ieškant jų, kad atvesdintų į teismo posėdį. Aplankomi visi nakvynės namai, tėvai ir kiti artimieji, esami ir buvusieji sugyventiniai, tačiau retai kada pavyksta tokį bylininką surasti.“

Tuomet bylos nagrinėjamos ir nedalyvaujant prasižengėliui, paskiriamos baudos. Tačiau tokie „laisvo oro direktoriai“ tų baudų nemoka, nes neturi nei darbo, nei kokio nors turto ir apskritai puikiai suvokia, kad ir toliau gali vogti, nes bausmės jų nepasiekia. 

O teisėjams vėl tenka „čiupinėti“ tas pačias bylas, perduoti apsivogusįjį Mokesčių inspekcijai ar antstoliams, kad išieškotų tą baudą. Galų gale – baudas pakeisti areštu.

Bent jau būna gerai, jei tokios daugybę kartų prasižengusio asmens bylos pakliūva tam pačiam teisėjui – jas galima apjungti ir visas išnagrinėti tuo pat metu. Taip sutaupomas ir laikas, ir pinigai. Tačiau retai taip būna, nes bylas teisėjams skirsto kompiuteris, tad dėl vagišiaus už smulkius nusižengimus gaišta net keli teisėjai.

Bausmė turi pasiekti tikslą

„Apylinkių teisėjams darbo krūvis ir taip labai didelis – kartais per mėnesį tenka išnagrinėti net ir 60–80 bylų, – pritaria ir Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Neverdauskis. – Negana to, kad eikvojamas brangus laikas nagrinėti tokioms byloms, kurių rezultatas – niekinis, kiekvieną tą bylelę dar privaloma tinkamai  įforminti, surašyti krūvą dokumentų. Per tą laiką galėtum įsigilinti ir išnagrinėti rimtą bylą.“

 Kad tokie bylininkai tampa apylinkių teismų našta, pripažįsta visi didesnių miestų apylinkių teismų teisėjai. Jie tikina, jog kartais visai nepagrįstai kaltinami paskyrę per švelnias bausmes ar per menkas baudas nuolatiniams pažeidėjams. Mat dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso trūkumų sunku įvertinti ir atsakomybę už administracinės teisės pažeidimus lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes – trūksta informacijos, kiek kartų vienas ar kitas asmuo jau nusikaltęs, kiek jau buvo skirta baudų, kiek jų sumokėjo ir pan.

Visuotinio taupymo laikais, kai teisėjai varomi nemokamų atostogų, mažinami atlyginimai, administravimo ir kitos išlaidos, tokių bylų nagrinėjimas – beprasmiškas darbas. „Kiekviena bausmė turi  pasiekti tikslą, – įsitikinusi Z. Romanovaitė. – Šiuo atveju vargu ar tai pavyksta. Manyčiau, kad priskyrus tokius nusižengimus baudžiamiesiems nusižengimams, laimėtų visi. Jei tam nuolatiniam vagišiui, bent jau antrą kartą įkliuvusiam, galėtume skirti areštą, tai vėliau jau jis pajustų ir atpildą dėl savo veiksmų. Tarkim, izoliuotumėme jį kokiai 90 parų. Būtų žymiai pigiau: mums nebereikėtų gaišti laiko su tokiomis bylomis, kurių rezultatas – niekinis, o vagišius pailsėtų nuo savo „amato“ ir galbūt padarytų išvadas, o ir policijai liktų daugiau laiko rimtiems nusikaltimams išaiškinti.“

 Naujas kodeksas vis dar nepriimtas

Pernai gruodį Seimas dar kartą metams pratęsė dar sovietmečiu priimtą Administracinių teisės pažeidimų kodekso galiojimą.

Kodekse iš tikrųjų nemažai spragų – daugelis normų neatitinka dabarties realijų, nemažai su teisiniu aiškumu nesuderinamų nuostatų. Iki šiol šis kodeksas vis buvo po truputį taisomas, tačiau Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko nuomone, dėl įstatymo leidėjo paskubomis atliktų ATPK pakeitimų Vyriausiasis administracinis teismas jau antrus metus iš eilės susiduria su milžinišku administracinių teisės pažeidimų bylų antplūdžiu.

Pasikeitus ekonominei ir socialinei šalies situacijai, iškilo poreikis keisti senąjį administracinės teisės reglamentavimą. Derėtų, kad jis atitiktų šių dienų dvasią ir padėtų sklandžiai spręsti iškilusias problemas.

Atsižvelgęs į teisėjų praktikų pasiūlymus, teisingumo ministras Remigijus Šimašius buvo sudaręs darbo grupę, kuri parengė keturis naujus projektus. Juose siūloma iš esmės tobulinti administracinės atsakomybės institutą ir elektronizuoti administracinį procesą, planuojama keisti daugumą bendrosios dalies nuostatų. Tikimasi, kad pavasario sesijoje Seimas pagaliau svarstys šiuos įstatymų projektus.