Laikraštis "Akistata", 2010 08 06


Prezidentė įsisuko į teisėjų daržą
Aurelija Žutautienė, Laikraštis "Akistata" 2010 m. rugppjūčio 6 d.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškusi, kad negali būti toleruojamas nė vienas aplaidžiai dirbantis teisėjas, laikosi savo žodžio.

Už teisėjos vardo pažeminimą iš pareigų atleisdama Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėją Viliją Pilitauskienę šalies vadovė sakė, kad teismų sistema turi apsivalyti nuo neatsakingų ir prastos reputacijos teisėjų.  Anot prezidentės, tokie teisėjai dar labiau pakerta visuomenės pasitikėjimą teisingumu.
 
Vos spėjo daugybę administracinių teisės pažeidimų bylų vilkinusi V. Pilitauskienė nusivilkti teisėjos mantiją, kai D. Grybauskaitė vėl kreipėsi į Teisėjų tarybą, prašydama pritarimo dėl Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos Daivos Mekšraitienės atleidimo iš pareigų.
 
Teisėja D. Mekšraitienė, iki šiol nagrinėjusi civilines bylas, kaltinama padariusi pažeidimus paveldėjimo byloje, todėl apgaulės būdu buvo užvaldytas turtas. Kadangi šios teisėjos darbą neigiamai įvertino ir Teisėjų etikos ir drausmės bei Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos, tai Teisėjų taryba nutarė patarti Prezidentei atleisti D. Mekšraitienę iš pareigų. Tiesa, šis nutarimas nebuvo priimtas vienbalsiai.
„Aš ir dar keli tarybos nariai buvome prieš tokį sprendimą, – „Akistatos“ kalbinta sakė Teisėjų tarybos narė, teisėja Diana Labokaitė. – Manau, kad turėjome duoti šansą teisėjai apsiginti. Juk dar nepasibaigęs terminas skųsti Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos išvadas. Be to, visa tai vyko 2004 metais. Iki šiol jokie teisėjos veiksmai procesine tvarka nebuvo apskųsti. Kodėl taip ilgai laukta? Įstatyme numatyta, jog, jei suėjo senatis, jokių bylų – nei baudžiamųjų, nei drausminių kelti negalima. O šiuo atveju kaip tik taip ir yra.“
 
Tačiau, neoficialiai kalbama, kad teisėjos prasižengimas toje paveldėjimo byloje yra tik pretekstas atleisti teisėją, kurios pavardė skandalingai nuskambėjo EBSW byloje. Net Seimo komisija, tyrusi EBSW veiklą, siūlė šią teisėją patraukti atsakomybėn, tačiau tai jau nebuvo įmanoma padaryti dėl senaties. Teisėja D. Mekšraitienė 2003-aisiais metais nutraukė baudžiamąją bylą, dėl EBSW koncerne galimai iššvaistytų milijonų. Tai buvo teisinio pagrindo neturintis sprendimas, už kurį, ko gero, dabar ir atėjo atpildo metas. Prezidentė jau pasirašė dekretą dėl šios teisėjos atleidimo.


Tarp dangaus ir žemės
 
Tiesa, ne visi teisėjai susitaiko su atleidimais. „Akistata“ rašė, jog šių metų birželio viduryje, kaltintos dokumento klastojimu ir atlaikiusios beveik 5 metus trukusį teismų maratoną, pagaliau buvo išteisintos – buvusi Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo teisėja Andželika Šimaitienė (38 m.) bei posėdžių sekretorė Jolanta Rutkauskienė (32 m.).
 
Kauno apygardos teismas, trečiąjį kartą ėmęsis šios bylos, pagaliau nutarė, jog teisėjos A. Šimaitienės ir posėdžių sekretorės  J. Rutkauskienės veiksmuose nėra tiesioginės tyčos, o tik nedidelės darbo klaidos, kurios neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Įsiteisėjus šiam nuosprendžiui, teisėjos įgaliojimai turėjo būti nedelsiant atnaujinti.
 
„Tai numato ir Teismų įstatymas, – sakė Andželika Šimaitienė. – Tačiau kol kas esu „pakabinta“ tarp dangaus ir žemės. Su manimi niekas nešneka – jei ką sužinau, tai tik iš spaudos. Pirmiausiai, jau turėjo būti sugrąžinti mano kaip teisėjos įgaliojimai, o tuomet, jeigu padariau nusižengimą, tegu svarsto Teisėjų drausmės ir etikos komisija ar, galų gale, atleidžia iš darbo. Tačiau kol kas nieko nežinau.“
 
„Akistatos“ žiniomis, Generalinė prokuratūra kreipėsi į Prezidentūrą teigdama, jog A. Šimaitienės veiksmuose yra drausmės pažeidimų. Prezidentė D. Grybauskaitė paprašė Teisėjų tarybos patarimo, dėl teisėjos atleidimo iš pareigų. Paskutiniame savo posėdyje  Teisėjų taryba svarstė šį klausimą. Buvo nutarta kreiptis į Teisėjų drausmės ir etikos komisiją, ar galima A. Šimaitienei iškelti drausmės bylą. Tačiau ir šiuo atveju susiduriama su kazusu – ar nebus suėjusi senatis nuo drausmės pažeidimo padarymo?


Turi būti išmokėta kompensacija
 
Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo pirmininkas Pavel Borkovskij patikino, jog buvusiai jų kolegei turėtų būti išmokėta kompensacija ir sumokėtos visos įmokos – maždaug 300 000 litų.
 
„Teisėjų taryba kreipėsi į Finansų ministeriją, prašydama surasti tokią sumą pinigų, nes mūsų apylinkės teismas jų tiek neturi“, – sakė teismo pirmininkas.
 
Kaip jau buvo rašyta, teisėja A. Šimaitienė, per daugiau nei 4 bylinėjimosi metus, negavo ne tik atlyginimo. Per tą laiką ji pastojo ir pagimdė kūdikį, tačiau negavo nei nėštumo, nei vaiko auginimo pašalpų.
„Net, kai rimtai susirgau, negavau jokios nedarbingumo pašalpos. Dabar dar turėsiu aiškintis ir su “Sodra”. Žodžiu, šitie bylinėjimosi metai atvėrė akis – pati savo kailiu patyriau, kokia yra “teisė į teisingą, greitą ir teisėtą procesą”, – liūdnai nusišypso A. Šimaitienė.


Svarstymas nukeltas rudeniui
 
Dar vienos – Panevėžio miesto administracinio teismo teisėjos Vaivos Savickienės (45 m.) likimą Teisėjų taryba spręs rudenį – mat šiuo metu teisėja V. Savickienė atostogauja.
 
Teisėjų etikos sargai jau nusprendė, jo ši teisėja pažeidė Teisėjų etikos kodeksą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, todėl pasiūlė jai iškelti drausmės bylą. Prezidentė, įvertinusi tokias išvadas ir paprašė Teisėjų tarybos patarimo, dėl teisėjos atleidimo iš darbo.
 
Teisėja V. Savickienė kaltinama tuo, jog, pasinaudojusi tarnybine padėtimi, paprašė posėdžių sekretorę paslaugos – per savo seserį gydytoją, gauti nedarbingumo pažymą. Ši pažyma buvo reikalinga teisėjos dukrai Justei. Nedarbingumo pažyma buvo išduota, net neapžiūrėjus ligonės.
 
„Mano dukra buvo nėščia, – skandalo pradžioje sakė korespondentei V. Savickienės vyras, taip pat teisėjas Rimantas Savickas. – Kadangi dukra sirgo, turėjo temperatūros, tai aš paėmiau tą pažymą. Ar tai nusikaltimas?”
Priminsime, jog Panevėžio apygardos teismo teisėjas R. Savickas jau metai, kaip nušalintas nuo pareigų. Jis įtariamas piktnaudžiavimu tarnyba bei kyšininkavimu. Tyrimą šioje byloje atlieka Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento prokuroras Justas Laucius.


Beprecedentinis atvejis
 
Kol kas verdikto nesulaukė ir šiuo metu advokate dirbanti buvusi Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Sabina Petraškaitė, kuri teisybės ieško nuo 2005 metų pavasario.
 
Dar pernai rugsėjį Lietuvos apeliacinis teismas patenkino buvusios teisėjos S. Petraškaitės skundą – jos atleidimas iš teisėjos pareigų, pasibaigus įgaliojimų laikui, buvo pripažintas nepagrįstu.
 
Apeliacinio teismo nuomone, nebuvo nustatyta, kad S. Petraškaitės elgesys neatitiko Teisėjų etikos taisyklių reikalavimų, nors tai buvo jos atleidimo priežastis.
 
Anksčiau advokate dirbusi S. Petraškaitė, Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja tapo 2000 m. kovą. Kaip ir visi teisėjai, ji į šias pareigas buvo paskirta penkerių metų kadencijai.
 
Tai pirmasis atvejis Lietuvoje, kai teismas Prezidento dekretą paskelbė nepagrįstu.
 
Buvusios teisėjos elgesys iki šiol laikomas precedento neturinčiu atveju – darbo netekusi teisėja kreipėsi į teismą ir reikalavo ne tik jos atleidimą pripažinti neteisėtu, bet ir priteisti atlyginimą, kurį ji būtų gavusi dirbdama iki kadencijos pabaigos – 65 metų. Prezidentą į teismą padavusi Petraškaitė reikalavo sumokėti 10 000 litų už patirtą neturtinę žalą bei turtinę – 838 635 litų. Buvusi teisėja apskaičiavo, kad tiek ji būtų uždirbusi per 13 metų ir 7 mėnesius.
 
Tuomet Apeliacinis teismas kreipėsi į KT, o šis išaiškino, kad Prezidento dekretas Konstitucijai ir Teismų įstatymui neprieštarauja, nes atleisti teisėją Prezidentui patarė Teisėjų taryba.


Konstitucinis teismas tyli
 
Pernai Konstitucinis Teismas atsisakė dar sykį nagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo prašymą dėl S. Petraškaitės atleidimo. Savo sprendime KT konstatavo, kad Lietuvos apeliacinio teismo prašyme nėra naujų esminių aplinkybių, kurios nebūtų buvę žinomos Konstituciniam Teismui 2007 m. gruodžio 20 d., nutarimo priėmimo metu ir galėtų būti pripažintos pagrindu spręsti klausimą dėl Konstitucinio Teismo nutarimo peržiūrėjimo, pagal Konstitucinio Teismo įstatymą.
 
„Nežinau, ką ir begalvoti, – piktinosi S. Petraškaitė. – Pradedu abejoti, ar mes gyvename teisinėje valstybėje, jei net Konstitucinis Teismas toleruoja Konstitucijos pažeidimus. Naudojasi diskrecijos teise (teisė spręsti savo nuožiūra), tačiau tai nesuteikia teisės nesilaikyti pagrindinio mūsų šalies įstatymo. Juk Apeliacinis teismas panaikino ir Teisėjų tarybos, ir Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos sprendimus. Tai kas gi dar neaišku?”
S. Petraškaitė tvirtina, jog jai nesvarbu prisiteisti tik turtinę ar moralinę žalą. „Aš noriu tik vieno – kad pagaliau būtų atstatytas teisingumas”, – tvirtina  moteris. Buvusi teisėja neatmeta galimybės kreiptis į Europos Žmogaus teisių teismą.


Tik faktai:
 
Remiantis LR Teismų įstatymu, teisėjas drausmine tvarka atsako Teisėjų garbės teisme.
 
Ar kelti teisėjui drausmės bylą ar ne, sprendžia Teisėjų drausmės ir etikos komisija. Jei nutariama kelti, drausmės byla perduodama Teisėjų garbės teismui.
 
Teisėjų garbės teismas, išnagrinėjęs bylą, gali ją nutraukti, nes nėra drausminės bylos pagrindo arba praleistas terminas šiai bylai iškelti; apsiriboti drausmės bylos svarstymu; paskirti drausminę nuobaudą (drausminė nuobauda įsigalioja praėjus 10 dienų po jos paskyrimo, galioja vienerius metus).
 
Taip pat Teisėjų garbės teismas sprendimu gali pasiūlyti Prezidentui: paskirti teisėją žemesnės pakopos teismo teisėju; atleisti teisėją iš pareigų; pradėti teisėjo apkaltos procesą.
 
Drausmės bylos negalima iškelti praėjus daugiau nei 3 metams nuo padaryto nusižengimo.
 
Teisėjų drausmės ir etikos komisiją sudaro 7 nariai, kurių 3 – visuomenės paskirti atstovai.
 
Teisėjų garbės teismas – iš 9 teisėjų. Visi dirba aukštesniųjų pakopų teismuose.
Įkelta: 
2010-10-08