Naujienų portalas "Delfi", 2010 07 10


S.Cirtautienė: Kauno įvykiai – skaudi pamoka valstybei
Dainius Sinkevičius
Nuotraukoje Solveiga Cirtautienė

„Kai nepasitikėjimas valdžia pasiekia piką, visuomenė, nesulaukdama adekvačios valstybės reakcijos, ima spręsti problemas pati. Tai skaudi pamoka, todėl išvadas turime padaryti visi“, – sako prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė. Jos teigimu, jeigu problemų sprendimo paieškos visuomet būtų orientuotos pirmiausia į žmogų, matyt, jų sprendimai būtų randami kur kas greičiau ir negimtų tokie įvykiai kaip Garliavoje. 

DELFI kalbėjosi su S. Cirtautiene apie ne tik apie vadinamąją pedofilijos bylą, bet ir teisėjų tarėjų įvedimą šalies teismuose, teisėjų korupciją bei apie D. Grybauskaitės požiūrį į teismų darbą. 
 
- Prieš metus sakėte, kad prezidentė palaiko idėją į teismų darbą įtraukti visuomenės veikėjus – tarėjus. Neseniai sužinojome, kad jau yra svarstomas tarėjų instituto įvedimas teismuose. Kaip pasikeis teismų darbas teisėjams pradėjus dirbti su tarėjais ir kada jau galime tikėtis pirmųjų vaisių?
 
Prezidentė dar prieš pradėdama eiti šias pareigas palaikė visuomenės dalyvavimo teismuose idėją ir iš esmės pritarė tarėjų instituto įtvirtinimo galimybei. Praėję metai šią poziciją tik dar labiau sustiprino. 
 
Prezidentės teigimu, smunkant pasitikėjimui teisėsaugos institucijomis, teismais, taip pat ir Lietuva, kaip teisine valstybe, Lietuvoje, kaip ir kitose demokratinėse teisinėse valstybėse, visuomenės atstovų dalyvavimas teismų veikloje, pasidalinant atsakomybę už priimamus sprendimus, galėtų būti efektyvus ir naudingas. Viešai jau ne kartą buvo išsakyta prezidentės pozicija, kad šiandien nėra prasmės diskutuoti, ar reikalingas tarėjų institutas – šiandien turime atsakyti į labai konkrečius klausimus: kokia apimtimi, kokiose bylose ir nuo kada visuomenė turi būti įtraukta į teismų veiklą. 
 
Ieškoti atsakymų į šiuos klausimus turime nepamiršdami pagrindinio šalies teisės akto – Konstitucijos, pagal kurią, kaip teigia konstitucinės teisės specialistai, tarėjų dalyvavimas patariamojo balso teise galimas. Pastebėsiu, kad Konstitucijos pataisas gali inicijuoti ne mažiau kaip ketvirtadalis visų Seimo narių arba ne mažiau kaip 300 tūkst. piliečių. Seimo narių grupė atitinkamas Konstitucijos pataisas pateikė dar prieš kelerius metus, bet jos iki šiol nėra priimtos.
 
- Tarėjų įsteigimą teismuose greičiausiai padiktavo įvykiai Kaune. Ar įvedant tarėjus į teismus taip pataikaujama visuomenei ar iš tikrųjų mūsų teismai nebegali dirbti be piliečių įsikišimo?
 
Tarėjų instituto idėja tikrai nėra nauja. Ją kėlė ne viena visuomeninė organizacija, buvo diskutuojama teisininkų ir politikų gretose, bet tam be abejonės turi įtakos ir bendras pasitikėjimo teisėsaugos sistema nuosmukis. 
 
Galiu patikinti, kad dar prieš metus susirinkę mokslininkai ir įvairių institucijų atstovai diskusijose šiuo klausimu įstrigo tik todėl, kad susidūrė su atitinkamų Konstitucijos nuostatų pakeitimo problema ir aiškumo šiuo klausimu nebuvimu, nes Konstitucijos pataisos užregistruotos, bet jos nėra priimtos. 
 
Šiandien teismai dirba be tiesioginio visuomenės dalyvavimo teismų veikloje, o visi kiti bandymai pakelti visuomenės pasitikėjimą teismais, kad ir labai ženkliai pagerinę teismų veiklą, neleido pakelti vis smunkančio pasitikėjimo. Visuomenė to tikisi, tad turime į tai reaguoti ir svarstyti jos įtraukimo į teismų veiklą galimybes tokia apimtimi, kokią leidžia Konstitucija.
 
- Kokiose bylose bus prašoma tarėjų išsakyti savo poziciją? Kiek šio instituto įvedimas kainuos valstybei – ar paskaičiuota, valstybė sutaupys, ar atvirkščiai – naujos sistemos įvedimas kainuos dar brangiau? 
 
Siūlymų yra tikrai įvairių, todėl diskutuojama apie įvairių kategorijų bylas: šeimos, darbo, viešojo intereso gynimo, pačių teisėjų bylos ir pan. 
 
Savaime suprantama, kad tarėjų įvedimas pareikalautų tam tikrų kaštų, visgi jie anaiptol nebūtų tokie dideli kaip kartais teigiama – neva tai perpus padidintų teisingumo sistemos išlaidas. Tokie paskaičiavimai buvo atlikti 2004 metais, tačiau tokiu mastu išlaidos išaugtų tik tuo atveju, jei tarėjai atsirastų visose be išimties bylose ir nebūtų numatyti jokie neatlygintinio dalyvavimo atvejai. 
Šiandieninė valstybės finansinė padėtis verčia galvoti apie kitokį modelį ir finansiškai nebrangias visuomenės įtraukimo į teismų veiklą galimybes, pavyzdžiui, svarstoma apie apskritai neatlygintiną ir visuomeniniais pagrindais grindžiamą profsąjungų ar darbdavių atstovų dalyvavimą nagrinėjant darbo bylas ir pan. 
 
- Per pastaruosius metus daug buvo kalbama apie teismų sujungimą, tačiau kol kas realiai niekas nepasikeitė. Kaip teismų sistema atrodys po metų ar dvejų?
 
Dar 2009 metų pabaigoje Seimui buvo pateikti įstatymų projektai, kuriais buvo siūloma sujungti viename pastate įsikūrusius tris Vilniaus miesto teismus, taip pat Kauno miesto ir Kauno rajono, Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono teismus. Deja, bet šioje pavasario sesijoje Seimas minėtų įstatymų projektų nespėjo apsvarstyti, todėl prie šių klausimų, matyt, bus grįžta rudenį. Minėtų teismų sujungimas ir rezultatai leistų įvertinti ir galimas platesnės reformos apimtis, todėl tikimės, kad sprendimai bus priimti. 
 
- Kauno pedofilijos skandalas atskleidė nemažai problemų teisėtvarkos sistemoje. Dėl to savo pareigų neteko bent du aukšti valstybės pareigūnai. Kaip manote, dėl ko visuomenė taip jautriai reagavo į pedofilijos skandalą ir ar buvo galima jo išvengti?
 
Jūsų minėti įvykiai iš tiesų atskleidė daugybę problemų, matėme ir teisės aktų spragas ir nekokybiško darbo pavyzdžius. Visgi sutikčiau su teiginiu, kad pavojingiausios yra ne teisės aktų spragos, bet žmogaus problemų nesuvokimas ir aplaidus požiūris į savo darbą. Kartais to itin trūksta, todėl visuomenė vis dažniau nepasitiki valdžios institucijomis. 
 
Kai visuomenės nepasitikėjimas valdžia pasiekia piką, visuomenė, nesulaukdama adekvačios valstybės reakcijos, ima spręsti problemas pati. Tai skaudi pamoka, todėl išvadas turime padaryti visi, tiek teisėkūroje dalyvaujantys subjektai, tiek teisės taikytojai.
 
- Gindama savo brolį Kauno apygardos teismo teisėja Neringa Venckienė yra išsakiusi nemažai neigiamų epitetų apie teismus. Ar teko prezidentei pasikalbėti su N. Venckiene ir ar svarstomas prezidentūroje tolesnis jos likimas – sunkiai įsivaizduojama, kad teismų vardą dergiantis teisėjas toliau galėtų dirbti teisėju...
 
Kol kas šis klausimas nesprendžiamas – sulaukime teisėjų etikos klausimus nagrinėjančių institucijų, į kurių sudėtį patenka ir visuomenės atstovai, sprendimų ir vertinimo, tuomet ir galima bus komentuoti.
 
- Per pastaruosius metus teismuose kilo nemažai skandalų – paaiškėjo, kad kai kurie teisėjai kyšius ima dešromis ar padangomis, be to, net pusmetį savo stalčiuose laiko nenagrinėtas bylas. Kas nutiko teisėjams – ar jie pasijuto visagaliais ir prisidengdami nepriklausomumu teismuose elgiasi kaip savo privačiose valdose, ar tiesiog specialiosios tarnybos geriau pradėjo dirbti?
 
Tikrai nenorėčiau kalbėti apie tiriamas ir dar nebaigtas nagrinėti konkrečias bylas, bet drįsčiau abejoti, kad būtent šiemet teisėjai ėmė elgtis blogai, kitaip nei anksčiau ar panašiai. Manyčiau, kad tos problemos apie kurias kalbate tapo dažniau pastebimos.
 
Taip, savo darbą dirba teisėsaugos institucijos, jos jaučia naujus prioritetus ir tai yra gerai. Kitaip dirba ir teismų savivaldos institucijos ir tai taip pat yra gerai. Dar ne taip seniai teisėjų drausminius pažeidimus nagrinėjo tik patys teisėjai, o apie priimamus sprendimus sužinodavome tik atsitiktinai. Šiandien šiame procese dalyvauja visuomenės atstovai, jų nagrinėjimas yra viešas, o visi sprendimai apie iškaltas teisėjams drausmės bylas privalomai skelbiami viešai. 
 
Nuo liepos 1 d. teismai privalo daryti teismo posėdžių garso įrašus. Tai – ženklus ir esminis pokytis, veiksiantis kaip prevencinė priemonė, bet tuo pačiu leisiantis pakelti teisėjų etikos klausimų svarstymo kokybę. Manau, kad einame geru keliu, tačiau tam, kad teismų sistemoje neliktų ją diskredituojančių teisėjų reikia daugiau laiko. 
 
- Prezidentė siūlo atleisti Kauno miesto apylinkės teisėją Daivą Mekšraitienę dėl aplaidaus darbo. Apie šią teisėją nemažai buvo rašyta ir anksčiau, kai ji nepagrįstai nutraukė EBSW bylą. Kuo šį kartą nusikalto prieštaringai visuomenėje vertinama teisėja?
 
Iš tiesų visai neseniai prezidentė kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo atleisti Kauno miesto apylinkės teismo teisėją D. Mekšraitienę iš pareigų už teisėjo vardą žeminantį poelgį. Norėčiau pažymėti, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisija svarstė klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo šiai teisėjai už įstatymų pažeidimus nagrinėjant civilinę bylą, dėl kurių buvo apgaule užvaldytas didelės vertės nekilnojamasis turtas, ir konstatavo, kad teisėja pažemino teisėjo vardą bei pakenkė teismo autoritetui. 
 
Teisėjos padarytus pažeidimus atskleidė ir Generalinė prokuratūra. Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija taip pat konstatavo, kad teisėja jau ne pirmą kartą atliko veiksmus, kuriais žemino teisėjo vardą. Susipažinus su visa surinkta medžiaga, nekilo abejonių, jog tokie teisėjos veiksmai netoleruotini, nes žemina teisėjo vardą ir daro žalą visai teismų sistemai, todėl turi būti deramai įvertinti. 
 
Pastebėsiu, kad teisėjo vardą žeminantis poelgis yra savarankiškas teisėjo atleidimo iš pareigų pagrindas ir jokių teisinių kliūčių bent jau tokiu būdu įvertinti teisėjos elgesį nėra. Baudžiamosios atsakomybės klausimas, ko siekė Generalinė prokuratūra, jau negali būti svarstomas dėl trumpų senaties terminų. 
 
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau pusantrų metų neturi vadovo. Kada jis bus paskirtas ir gal jau galite įvardyti, kas jis bus ir kodėl būtent šis kandidatas buvo pasirinktas?
 
Teisėjų ir teismų vadovybės skyrimui prezidentė teikia ypatingą dėmesį. Į vadovavimą teismui žiūrima taip pat labai atsakingai ir kandidatai vertinami tiek pagal jų profesines dalykines savybes, darbinės veiklos rezultatus, tiek pagal požiūrį apskritai į teismų sistemą, jos problemas, norą ir viziją, kaip ir ką galima būtų joje keisti. 
 
Vyriausiasis administracinis teismas yra vienas iš aukščiausios grandies teismų, todėl atsakomybė skiriant jo vadovą yra iš tiesų didelė. Atranka į šias pareigas yra įvykusi, todėl šio teismo pirmininko kandidatūros klausimas greičiausiai bus pateiktas svarstyti jau artimiausiame Teisėjų tarybos posėdyje.
 
- Per metus prezidentė priėmė nemažai sprendimų teismų sistemoje. Kaip teismus šalies vadovė įsivaizdavo prieš ateidama vadovauti šaliai ir kaip vertina dabar, kai tai tapo jos darbo dalimi?
 
Tiek kadencijos pradžioje, tiek dabar šalies vadovė teisminę valdžią laiko viena iš svarbiausių teisinės valstybės garantijų, todėl siekė ir sieks, kad tai būtų ne tušti žodžiai. 
 
Be abejo, praėję metai leido geriau pažinti teismų veiklą, įžvelgti labai konkrečias problemas ir vienu ar kitu būdu, kiek leidžia šalies vadovo įgaliojimai, bandyti jas spręsti. Problemų kaip ir visose kitose srityse yra labai daug, bet jas galima išspręsti. Tam reikia kantrybės ir laiko, o norimi rezultatai ateina ne taip greitai. 
 
- Metiniame pranešime prezidentė sakė, kad teismų sistema subiurokratėjo ir tapo arogantiška, o jos trūkumus esą pastebi ne tik teisės mokslininkai, tačiau ir patys teisėjai. Ką šalies vadovė turėjo omenyje?
 
Tokiems šalies vadovės žodžiams turėjo įtakos pluoštais gaunami skundai dėl teisėjų veiklos, taip pat vis dažnesni pačių teisėjų, ypatingai žemiausios grandies teismų teisėjų nusiskundimai dėl teismų vadovų, aukštesniųjų teismų ir teismų savivaldos institucijų nepakankamo dėmesio žmonių ir eilinių teisėjų problemoms. 
 
Praėjusiais metais vyko daugybė atrankų į teisėjų ir teismų vadovų pareigas, todėl prezidentė susitiko su daugybe teisėjų ir kandidatų į teisėjus, daug kartų kalbėjosi apie teismų problemas, bet labai dažnai tekdavo į tas pačias problemas pažiūrėti kitu aspektu ir akcentuoti jas ne kaip teismų, o kaip žmogaus problemas teismuose. Tai labai svarbu, nes skirtingas požiūris į problemą formuoja skirtingą jos sprendimo būdą. Jei problemų sprendimo paieškos visuomet būtų orientuotos pirmiausia į žmogų, matyt, jų sprendimai būtų randami greičiau. 
 
- Kokias dar problemas įžvelgiate Lietuvos teismuose ir ką ketinate daryti, kad jos būtų išspręstos?
 
Kaip jau minėta problemų ir silpnų teismų veiklos vietų tikrai yra. Teismų veiklą galime tobulinti daugelyje sričių, tačiau turime ir labai aiškius prioritetus. Jei praėjusiais metais buvo daugiau dėmesio skiriama teisėjų atrankų, jų veiklos vertinimo proceso tobulinimui, etikos klausimų svarstymo skaidrinimui ir viešinimui, darbo krūvių suvienodinimui, tai ateinančiais metais, be abejo, nepamirštant ir šių dalykų, turėsime daugiau dėmesio skirti visuomenės įtraukimui į teismų veiklą, teismų administracinės veiklos kokybės ir administracinės veiklos kontrolės stiprinimui, teisės aktų projektams, kurie gali supaprastinti ir pagreitinti bylų nagrinėjimą teismuose. 
 
- O jūs asmeniškai ar pasitikite teismais?
 
Teismuose problemų yra nemažai, tačiau norint nenuleisti rankų, teismais reikia pasitikėti. Be to, tikiu, kad didelė dalis teisėjų dirba nuoširdžiai, netaupydami nei jėgų, nei sveikatos. Todėl spręsti problemas, susikaupusias teismuose, įmanoma, tačiau tik visiems kartu.
 
Įkelta: 
2010-07-12