Dėl teisėjų atlyginimų teisinio reguliavimo

Apylinkių teismų teisėjų  sąjunga prašo atsižvelgti į pasiūlymus dėl Teisėjų atlyginimo įstatymo kai  kurių  nuostatų keitimo:

Priėmus naują Teisėjų atlyginimų įstatymą (2008 m. lapkričio 6 d. Nr. X-1771) pasikeitė teisėjo atlyginimo sandara ir skaičiavimo tvarka. Pagal ją teisėjo atlyginimą dabar sudaro dvi dalys: pareiginė alga ir priedas už ištarnautus valstybei metus.

 

Iki įstatymo priėmimo teisėjų atlyginimo priedas buvo skaičiuojamas vadovaujantis kitu rodikliu-  teisinio darbo stažu.

 

Šis pakeitimas tam tikros dalies teisėjų atlyginimą santykinai sumažina: valstybei ištarnautu laiku nėra laikomas advokato, notaro, antstolio, viešosios įstaigos ar privačios įmonės teisininko darbo stažas. Asmenys, kurie kurie prieš  tapdami  teisėjais dirbo advokatais, antstoliais, ar kitą teisinį darbą, atsiduria  blogesnėje padėtyje, tai yra jiems skaičiuojamas mažesnis priedas prie atlyginimo.

 

Mes manome, kad  teisinio darbo stažas teisėjo darbui yra svarbesnis negu valstybei ištarnautų metų stažas. Atkreiptinas dėmesys, kad Teismų įstatymas ( 51 str.) apibrėždamas asmens tinkamumą būti teisėju nustato reikalavimą turėti penkerius metus teisinio darbo stažo.

 

Būtent teisinio darbo stažas suformuoja teisininką kaip savo srities specialistą, užtvirtina jo patirtį, leidžia  giliau ir išsamiau išnagrinėti teisines problemas konkrečiose bylose. 

Be to, advokatais, antstoliais, viešųjų valstybinių įmonių teisininkais dirbę asmenys atliko valstybei būtinas teisines funkcijas: advokatai pagal valstybės paskyrimą gynė įtariamuosius, teisiamuosius, antstoliai vykdė teismo sprendimus, etc.

 

Valstybės tarnybos įstatyme aiškiai pasakyta, kad teisėjams valstybės tarnybos įstatymas netaikomas, tuo tarpu teisėjo atlyginimo įstatymas nukreipia į valstybės tarnybos įstatymą reglamentuojant atlyginimo priedą. Toks teisinis reguliavimas nelogiškas, painus, dviprasmiškas. Mes manome, kad teisėjo pareiginės algos priedas turi būti skaičiuojamas už teisinio darbo stažą. Nėra teisinga, jeigu priedą gali gauti, pavyzdžiui, savivaldybėje ne teisinio pobūdžio darbą dirbęs valdininkas, tačiau tokio priedo negali gauti teisėju dirbantis buvęs advokatas. Tai  gali turėti įtakos teisėjų korpuso formavimui, nes asmenys, dirbę advokatais, antstoliais, notarais, netenka motyvacijos ateiti dirbti teisėjais.

 

Mes manome, kad Teisėjų atlyginimo įstatymo 5 str. turėtų būti pakeistas nurodant, kad skaičiuojant teisėjo pareiginės algos priedą  turi būti įskaitomas teisinio darbo stažas (darbo advokatu, antstoliu, notaru, viešosios įstaigos, valstybės ar savivaldybės įmonės juristu metai).

Svarstytinas klausimas, ar neturi būti įskaitytas teisinio darbo stažas, turėtas iki 1990-03-11. Mes manome, kad nėra teisinga, kai asmenys, dirbę teisėjais iki 1990-03-11, netenka galimybės gauti atlyginimo priedą už laikotarpį iki 1990-03-11. 

 

Iki 2008-11-15 Teisėjų atlyginimo įstatymo priėmimo tokios garantijos buvo. 

 

Pažymėtina, kad Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo ( Nr.X-1685) 46 str. 14 p. nustato, kad teisėjams, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo, buvo nustatytos ilgesnės atostogos ir (arba), atsižvelgiant į jų stažą, didesnis pareiginės  algos priedas, ir (arba) kitos socialinės garantijos, šios garantijos nemažinamos. Nepaisant šios pereinamosios nuostatos, Teisėjų atlyginimo įstatymo 5 str. yra neaiškus, todėl taisytinas.