LR Prezidento siūlomos įstatymų pataisos

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO 55¹, 65, 76, 85, 912, 913, 98 IR 119 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Lietuvos Respublikos Seimui 2008 m. liepos 3 d. priėmus Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33, 34, 36, 38, 39, 42, 43, 47, 51, 55(1), 57, 61, 63, 64, 69(1), 81 straipsnių, IX skyriaus pavadinimo, 83, 84, 85, 86, 90, 98, 101, 103 straipsnių, XII skyriaus antrojo skirsnio pavadinimo, 106, 107, 108, 119, 120, 122, 124, 127, 128, 129 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 89, 109, 110, 111, 112, 125 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo papildymo 53(1), 53(2) straipsniais ir IX skyriaus trečiuoju skirsniu įstatymą Nr. X-1685, buvo iš esmės pakeista Atrankos komisijos sudarymo tvarka, teisėjų ir pretendentų į teisėjus atrankos procedūros, nustatytos naujos kai kurių subjektų, dalyvaujančių teisėjų atrankoje, funkcijos. Pradėjus šias nuostatas taikyti praktikoje, išryškėjo nustatyto teisinio reguliavimo trūkumų, lemiančių atrankoje dalyvaujančių institucijų funkcijų dubliavimąsi ir nepagrįstai pailgėjusį teisėjų atrankos procesą.

Pagal galiojantį teisinį reguliavimą Atrankos komisiją sudaro Respublikos Prezidentas. Įstatymų leidėjas tuo pačiu dalį funkcijų, susijusių su teisėjų atrankos skelbimu ir organizavimu, kurias anksčiau atliko Nacionalinė teismų administracija, perdavė Respublikos Prezidento kanceliarijai. Kadangi daugelį tų funkcijų Nacionalinė teismų administracija atlieka ir dabar, neišvengiamai dubliuojasi šių institucijų veiksmai vykdant teisėjų atranką. Be to, nustatytas teisinis reguliavimas, įpareigojantis Respublikos Prezidento kanceliariją atranką vykdyti tam tikrais etapais, nepagrįstai pailgina atrankos procedūras. Itin daug problemų sukelia galiojančio įstatymo nuostatos, numatančios, kad  pretendentai ir teisėjai, siekiantys dalyvauti atrankoje, Respublikos Prezidento kanceliarijai privalo tiesiogiai pateikti prašymus. Tuo pačiu metu galioja ir tos įstatymo nuostatos, pagal kurias asmenys, siekiantys užimti teisėjo pareigas ar siekiantys būti paskirti į aukštesnį teismą, įrašomi į pretendentų į apylinkių teismus sąrašą ir į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą. Toks vienu metu taikomas dviejų valios dalyvauti atrankoje išreiškimo formų registravimas apsunkina institucijų, dalyvaujančių teisėjų atrankos procedūrose, darbą ir klaidina atrankoje dalyvauti siekiančius pretendentus bei teisėjus.

Praktika taip pat parodė, kad šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) nuostatos, reglamentuojančios teismų pirmininkų, pavaduotojų ir skyrių pirmininkų atranką, nesukuria prielaidų realiai atrankai vykti ir neužtikrina teismų vadovų rotacijos principo įgyvendinimo. Nepaisant ne kartą keistos teismų vadovų skyrimo tvarkos, nebuvo atsižvelgta į tai, kad dėl įvairių teismų sistemoje įsitvirtinusių nuostatų ir stereotipų pageidavimus dalyvauti atrankoje į teismo pirmininko, pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigas pareiškia itin nedaug teisėjų. Kad atrankoje dalyvautų kuo daugiau teisėjų, būtina pakeisti esamą kandidatų registravimosi tvarką ir taip palengvinti kandidatų valios pareiškimą.

Teismų įstatyme įtvirtinti Teisėjų tarybos formavimo principai akivaizdžiai neatspindi ir apylinkių teismų teisėjų atstovavimo proporcingumo principo. Įvertinus teisėjų etatų skaičių apylinkių teismuose, matyti, kad esama Teisėjų tarybos sudarymo tvarka užkerta kelią apylinkių teisėjams tinkamai atstovauti visiems apylinkių teismams.

Siekiant užtikrinti skaidrumo ir atvirumo principų Lietuvos teismų sistemoje įgyvendinimą, šiuo metu į teisėjų atranką bei vertinimą vykdančias institucijas (Atrankos komisiją, Teisėjų etikos ir drausmės komisiją bei Nuolatinę teisėjų veiklos vertinimo komisiją prie Teisėjų tarybos) skiriami ne tik teisėjai, bet ir visuomenės atstovai. Tačiau praktika parodė, jog dalyvavimas atrankos bei vertinimo komisijos veikloje visuomenės atstovams atima itin daug laiko. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą už atliekamą darbą šiose institucijose visuomenės atstovams nėra numatyta atlyginimo. 

Tokia padėtis ne tik apsunkina šių institucijų darbą (būtinumą derinti posėdžių laiką prie visuomenės atstovų laisvo nuo pagrindinių pareigų laiko), bet ir kelia pagrįstų abejonių dėl komisijos narių (visuomenės narių) diskriminavimo komisijų narių (teisėjų) atžvilgiu, kuriems dėl papildomo darbo teismų sistemos savivaldos institucijose yra mažinamas tiesioginio darbo krūvis.

Lietuvos Respublikos teismų pirmininkams atostogas pagal galiojantį Teismų įstatymą suteikia Respublikos Prezidentas. Toks atostogų suteikimo teisinis reguliavimas nepaaiškinamas nei teismų sistemos nepriklausomumo, nei teismų veiklos efektyvumo principais. Priešingai, nustatyta tvarka kelia nemažai praktinių problemų tiek Respublikos Prezidentui, tiek teismų pirmininkams.

Galiojantis Teismų įstatymas numato periodinį ir neeilinį teisėjų veiklos vertinimą. Neeilinis teisėjo veiklos vertinimas atliekamas sprendžiant klausimus dėl teisėjo paaukštinimo ar teismų vadovų skyrimo naujam įgaliojimų laikui. Teisėjų bei teismų vadovų atrankos praktika parodė, jog esant keliems teisėjams, siekiantiems dalyvauti konkrečioje atrankoje, vertinimo ir atrankos procedūros iš esmės dubliuojasi. Todėl į laisvą ar atsilaisvinsiančią teisėjo vietą dalyvaujančių pretendentų vertinimas darosi perteklinis, kadangi Atrankos komisija, atlikdama pretendentų atranką, iš esmės keliskart atlieka tą patį darbą: įvertina teisėjo ar teismo vadovo turimų profesinių žinių ir įgūdžių lygį, gebėjimus, teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktikoje, dalyvauti administraciniame teismo darbe ir jį organizuoti, nustato stipriąsias ir silpnąsias teisėjų veiklos sritis, priima sprendimą dėl teisėjo tinkamumo eiti tam tikras pareigas. Taigi esant keliems pretendentams į vieną laisvą ar atsilaisvinsiančią teisėjo vietą būtų pagrįsta vykdyti tik teisėjų atrankos procedūras, o esant vienam pretendentui – tik neeilinio vertinimo procedūras.  

Projekto uždaviniai – optimizuoti institucijų, dalyvaujančių teisėjų atrankos procedūrose, funkcijas; sudaryti prielaidas teismų vadovų rotacijos principui įgyvendinti;  užtikrinti, kad visų pakopų teismams ir teisėjams būtų proporcingai atstovaujama vykdomojoje teismų savivaldos institucijoje – Teisėjų taryboje; Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos prie Teisėjų tarybos, Atrankos komisijos, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nariams (visuomenės atstovams) įtvirtinti galimybę atlyginti už darbą; supaprastinti atostogų suteikimo teismų pirmininkams tvarką.

Jau daugelį metų pastebima ydinga ir visuomenėje ypač kritikuojama tendencija, kai į teismų pirmininkų, jų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų pareigas skiriami tie patys asmenys. 2007 m. balandžio 19 d. priėmus Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 75, 76, 77, 79, 80 ir 81 straipsnių pakeitimo įstatymą,  teismų vadovų skyrimo tvarka buvo šiek tiek pakoreguota, bet teismų vadovų rotacijos principą įgyvendinti ir toliau yra gana sudėtinga, nes į laisvas ar atsilaisvinsiančias teismų vadovų pareigas dažnai pretenduoja po vieną asmenį, šias pareigas ėjusių vieną ar daugiau kadencijų.

Šiuo metu Teismų įstatymo 119 straipsnio, kuriame reglamentuojama Teisėjų tarybos sudarymo tvarka,  2 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad teisėjų tarybą sudaro ir Visuotiniame teisėjų susirinkime išrinkti teisėjai: po tris iš Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo, trys – iš visų apygardos teismų, trys – iš visų apygardos administracinių teismų ir trys – iš visų apylinkės teismų. Teisėjų kandidatūras Visuotiniame teisėjų susirinkime iškelia ir renka atitinkamų teismų atstovai. 

Teismų įstatymo 91² straipsnio 3 dalis nustato, kad „Neeilinis teisėjo veiklos vertinimas atliekamas sprendžiant teisėjo paaukštinimo ar teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko skyrimo naujam įgaliojimų laikui klausimus <...>“. Esant tokiam reguliavimui, prieš kiekvieną Atrankos komisijos posėdį visus karjeros siekiančius teisėjus turi įvertinti Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija (toliau – Vertinimo komisija), t. y. teisėjo veiklos vertinimas tampa atrankos procedūros dalimi. Atrankos komisijos ir Vertinimo komisijos kompetencija sprendžiant teisėjų karjeros siekiančių asmenų atrankos klausimus dubliuojasi – abiem komisijoms teismai turi pateikti savo išvadas ar nuomones, kuriose iš esmės yra tie patys duomenys apie atrankoje dalyvaujančius teisėjus (t. y. pateikiama visa informacija, kurią gali turėti ir pateikti teismai vidinio administravimo ir teismų administracinės veiklos priežiūros ribose). Taigi Atrankos komisija savo posėdyje vertina teismų pateiktas išvadas apie teisėjus, o taip pat ir Vertinimo komisijos išvadas, kurios yra parengtos remiantis tų pačių (ar panašių) teismų išvadomis. Akivaizdu, kad tokia nepagrįstai ilga ir sudėtinga karjeros siekiančių asmenų atrankos procedūra sukelia nemažai problemų tiek abiem komisijoms (bei jų veiklą aptarnaujančiai Nacionalinei teismų administracijai), tiek teismams (jų vadovams) ir patiems teisėjams.

Pagal galiojantį teisinį reguliavimą  Atrankos komisijos, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos bei Vertinimo komisijos nariams (ne teisėjams) už darbą šiose institucijose nėra atlyginama. Minėtų komisijų nariams teisėjams darbo laikas šiose komisijose kompensuojamas atitinkamai mažinant jų darbo krūvį teismuose, o šių komisijų nariams visuomenės atstovams už jų dirbtą laiką nėra atlyginama. Visuomenės atstovai, kurie dėl savo nuopelnų ir autoriteto visuomenės akyse yra skiriami aukščiau nurodytų komisijų nariais, dažniausiai dirba ir kituose darbuose ir yra itin užimti.

Nesureguliuotas apmokėjimo už darbą komisijose klausimas neleidžia jiems aktyviai dalyvauti komisijų veikloje, todėl apsunkinamas atvirumo bei viešumo principų teismų sistemoje įgyvendinimas.

Teismų įstatymo 98 straipsnyje, kuriame reguliuojami teisėjų atostogų klausimai, įtvirtinta, kad teismų pirmininkams atostogas suteikia Respublikos Prezidentas.

Vienas pirmųjų teisėjų atrankos etapų – informacijos apie laisvas ir atsilaisvinsiančias teisėjų vietas skelbimas. Pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą tokią informaciją turi skelbti Respublikos Prezidento kanceliarija savo ir Nacionalinės teismų administracijos tinklalapiuose. Kadangi Nacionalinė teismų administracija yra atsakinga už pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašo ir teisėjų, siekiančių karjeros registro tvarkymą, turėtų būti jai pavesta atlikti ir šią funkciją. Kad su šia informacija galėtų susipažinti kuo daugiau asmenų, tikslinga šią informaciją papildomai skelbti ir Respublikos Prezidento kanceliarijos internetiniame tinklalapyje.   

Projektu siūloma atsisakyti reikalavimo rašytinius prašymus pateikti Respublikos Prezidento kanceliarijai, kadangi praktika parodė, jog esama tvarka kelia daug neaiškumų siekiantiems dalyvauti atrankose teisėjams ir pretendentams į teisėjus. Kyla pretendentų į teisėjus sąrašo ir teisėjų karjeros siekiančių asmenų registro tikslumo, tikslingumo ir reikalingumo klausimas, nes nebėra aišku, ar pateikus prašymą dalyvauti atrankoje būtina, kad pretendentų duomenys būtų įtraukiami ir į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą. Siūloma, kad tokio pobūdžio prašymus teisėjai ar pretendentai į teisėjus turėtų pateikti Nacionalinei teismų administracijai, kuri tvarko pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą ir teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą.

Keičiant Teismų įstatymo 65 straipsnį, siūloma tobulinti šio registro formą ir struktūrą, nes šiuo metu praktikoje taikomi teisėjų, siekiančių karjeros tos pačios pakopos teismuose, ir teisėjų, pageidaujančių būti perkeltais į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą  sąrašai įstatyme nėra įtvirtinti.

Be to, pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą, atranka vykdoma tam tikrais etapais:  Respublikos Prezidento kanceliarija yra įpareigota nustatyti prašymų dėl dalyvavimo atrankoje pateikimo laikotarpius asmenims, pageidaujantiems užimti teisėjų vietas Teismų įstatymo 61 straipsnio (buvę teisėjai), 63 straipsnio (teisėjai, pageidaujantys būti perkelti į kitą tos pačios pakopos teismą) ar 64 straipsnio (teisėjai, pageidaujantys būti paskirti į žemesnės pakopos teismą) pagrindu. Pabrėžtina, jog itin maža tikimybė, kad praktikoje pasitaikytų daugiau negu vienas asmuo, pageidaujantis tapti teisėju Teismų įstatymo 61 arba 64 straipsnio nustatyta tvarka, todėl toks reguliavimas nepagrįstai pailgina atrankos procedūras. Teikiamu projektu siūloma supaprastinti esamą pretendentų į teisėjus ir teisėjų karjeros siekiančių asmenų atrankos tvarką nustatant, kad, paskelbus atranką į tam tikras pareigas, savo duomenis pateiktų visi pretendentai, siekiantys eiti tam tikras pareigas, neišskiriant atskirų etapų. 

Priėmus siūlomą pataisą, kaip ir iki šiol, teisėjai, pageidaujantys būti paskirti žemesnės pakopos teismo teisėjais, buvę aukštesnės pakopos teismo teisėjai, atleisti iš pareigų savo noru, išrinkti į kitas pareigas arba jų sutikimu perkelti į kitą darbą bei teisėjai, pageidaujantys būti perkelti į kitą tos pačios pakopos teismą arba kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, turėtų prioritetą prieš asmenis, įrašytus atitinkamai į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą ar į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą, tačiau atrankos procedūros būtų vykdomos kur kas operatyviau ir efektyviau.

Be to būtų tikslinga, kad ne Respublikos Prezidento kanceliarija, bet Nacionalinė teismų administracija, kuri ir šiuo metu aptarnauja Atrankos komisiją, informuotų pretendentus apie numatomas atrankas, jų vietą bei laiką, o taip pat savo tinklalapyje paskelbtų pretendentų į laisvas ar atsilaisvinsiančias apylinkių teismų teisėjų vietas gyvenimo aprašymus.  

Siekiant įgyvendinti teismų vadovų rotacijos principą, Projekto 3 straipsniu siekiama papildyti Teismų įstatymo 76 straipsnį nauja 3 dalimi ir nustatyti, kad kandidatais į laisvas ar atsilaisvinsiančias apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo, apygardos teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko vietas yra laikomi visi atitinkamo teismo ar teismo skyriaus teisėjai, kurie iki Respublikos Prezidento kanceliarijos nustatyto termino raštu neinformavo apie nesutikimą dalyvauti atrankoje. Projekto 4 straipsniu keičiama ir Teismų įstatymo 78 straipsnio 1 dalis, kurioje reglamentuojama Apeliacinio teismo pirmininko ir šio teismo skyriaus pirmininko skyrimo tvarka. 

Taip būtų palengvintas kandidatų valios pareiškimas, skatinantis daugiau teisėjų siekti minėtų pareigų. Be to, taip laipsniškai būtų įveikti susiformavę stereotipai dėl neskaidraus ir netinkamo teismų vadovų skyrimo proceso. Tikimasi, kad numatomas teisinis reguliavimas paskatintų aktyviau dalyvauti teismų vadovų atrankos procesuose tuos teismų teisėjus, kurie turi ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą (išskyrus Apeliacinio teismo teisėjus) ir kurie atitinka Teismų įstatymo 80 straipsnio 4 dalies reikalavimus. 

Projektu siūloma keisti Teismų įstatymo 91² straipsnį – atsisakyti karjeros siekiančių teisėjų neeilinio vertinimo. Priėmus šį siūlymą atrankos procedūros iš esmės nepakistų, tačiau būtų atsisakyta perteklinio atrankos procedūros etapo, įtvirtintas aiškesnis jos reguliavimas, atrankos procedūra būtų optimizuota.

Nuolatinėje teisėjų veiklos vertinimo komisijoje prie Teisėjų tarybos, Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje ir Atrankos komisijoje skiriami teisėjai bei visuomenės atstovai. Į šias komisijas narius skiria Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Teisėjų taryba. Komisijose dirbant skirtingo profesinio statuso nariams, kyla teisingo atlyginimo už darbą minėtose komisijose klausimas. Teismų įstatymu (48 str. 2 ir 4 d.) nustatyta, kad teisėjai negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą, tačiau teisėjai nevaržomai gali dalyvauti teismų savivaldos institucijų veikloje, o darbo minėtose komisijose metu jų darbo krūvis teisme, kuriame dirba, atitinkamai sumažinamas. Atlyginimas už darbą komisijose visuomenės atstovams nėra reglamentuotas, todėl komisijos nariams (ne teisėjams) už darbą komisijose nėra atlyginama. Projekto 1, 5 ir 7 straipsniais, kuriais yra siūloma keisti Teismų įstatymo 551 straipsnio 1 dalį, 85 straipsnio 4 dalį ir 913 straipsnio 4 dalį, įtvirtinama galimybė apmokėti komisijos nariams (ne teisėjams) už jų darbą komisijose. 

Teismų įstatymo 119 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad Teisėjų tarybą sudaro Visuotiniame teisėjų susirinkime išrinkti teisėjai: po tris iš Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo, trys – iš visų apygardos teismų, trys – iš visų apygardos administracinių teismų ir trys – iš visų apylinkės teismų.  Atkreiptinas dėmesys, kad administraciniuose teismuose yra 71 (apygardų administraciniuose teismuose – 56, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme – 15) teisėjo etatas, o apylinkių teismuose – 491 teisėjų etatas, todėl esami Teisėjų tarybos formavimo principai akivaizdžiai neatspindi apylinkių teismų teisėjų atstovavimo proporcingumo. Projektu siūloma keisti Teisėjų tarybos formavimo reglamentavimą, kad visiems teismams bei teisėjams būtų tinkamai atstovaujama šioje, jų nepriklausomumą užtikrinančioje, teismų savivaldos institucijoje. Iš visų apygardų administracinių teismų į Teisėjų tarybą galėtų būti renkamas vienas teisėjas, o iš visų apylinkių teismų – penki teisėjai. Toks teisinis reguliavimas neprieštarautų ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarime išdėstytiems Teisėjų tarybos sudarymo principams.

Nuo 2008 m. rugsėjo 1 d., vadovaudamasis Teismų įstatymo 98 straipsnio 6 dalimi, atostogas visų Lietuvos Respublikos teismų pirmininkams suteikia Respublikos Prezidentas. Toks atostogų suteikimo teisinis reguliavimas sukelia nemažai praktinių problemų tiek Respublikos Prezidentui, tiek teismų pirmininkams (atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje yra 67 bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai). Siekiant supaprastinti atostogų suteikimo teismų pirmininkams procedūrą, siūloma pakeisti minėtą Teismų įstatymo nuostatą ir grąžinti iki  2008 m. rugsėjo 1 d. galiojusią, kuri nustatė, kad Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkams atostogas suteikia Respublikos Prezidentas, o kitų teismų pirmininkams atostogas suteikia atitinkamo aukštesnės pakopos teismo pirmininkas; teismo pirmininko pavaduotojui, skyriaus pirmininkui ir kitiems teisėjams atostogas suteikia atitinkamo teismo pirmininkas.

10. Jeigu projektui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys

Reikšminiai Projekto žodžiai – „teisėjas“, ,,teismas“, „pretendentas į teisėjus“, „atranka“, „atrankos komisija“.

TEISMŲ ĮSTATYMO 55¹, 65, 76, 85, 912, 913, 98 ir 119 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 

2009 m.             d.    Nr. Vilnius  

(Žin., 2002, Nr. 17–649; 2003, Nr.17–700; 2006, Nr. 60–2121; 2007, Nr. 46–1724; 2008, Nr. 81–3186) 

2. Atrankos komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip penki komisijos nariai. Sprendimai priimami visų komisijos narių balsų dauguma.

3. Pretendentų į laisvas ir atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas atranką Respublikos Prezidento nustatyta tvarka skelbia ir organizuoja Respublikos Prezidento kanceliarija.

4. Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas atranka gali būti pradedama, kai neplanuotai atsiranda laisva apylinkės teismo teisėjo vieta arba likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki numatomo laisvos apylinkės teismo teisėjo vietos atsiradimo. Informaciją apie laisvas ir atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas Respublikos Prezidento kanceliarijapaskelbia  Nacionalinės teismų administracijaos skelbia savo interneto tinklalapyje. Ši informacija taip pat skelbiama ir Respublikos Prezidento kanceliarijos interneto tinklalapyje.5. Informaciją apie laisvą arba atsilaisvinsiančią apylinkės teismo teisėjo vietą ir numatomos atrankos vietą ir laiką Respublikos Prezidento kanceliarija taip pat pateikia registruotu laišku ir elektroninių ryšių priemonėmis teisėjams, siekiantiems būti paskirtiems į kitą teismą šio Įstatymo 64 straipsnio nustatyta tvarka, ir pasiūlo dalyvauti šioje atrankoje. 6. Jeigu nė vienas teisėjas, siekiantis būti paskirtas į kitą teismą šio Įstatymo 64 straipsnio nustatyta tvarka, ar buvęs teisėjas, siekiantis būti paskirtas šio Įstatymo 61 straipsnio nustatyta tvarka, nepateikė rašytinio prašymo dalyvauti atrankoje arba nesutiko su pasiūlymu dirbti teisėju konkrečiame teisme, kuriame šio straipsnio numatytomis sąlygomis atsirado ar atsiras laisva teisėjo vieta, apie laisvą arba atsilaisvinsiančią apylinkės teismo teisėjo vietą ir numatomos atrankos vietą ir laiką Respublikos Prezidento kanceliarija registruotu laišku ir elektroninių ryšių priemonėmis praneša teisėjams, siekiantiems būti perkeltiems į kitą teismą šio Įstatymo 63 straipsnio nustatyta tvarka, ir pasiūlo dalyvauti šioje atrankoje.7. Dalyvauti šio straipsnio 5 dalyje nurodytoje atrankoje arba šio straipsnio 6 dalyje nurodytoje atrankoje kviečiami tik tie teisėjai, kurie iki paskelbtos atrankos dienos Respublikos Prezidento kanceliarijai yra pateikę rašytinius prašymus dalyvauti atrankoje. 8. Atrenkant teisėjus, įvertinamos kiekvieno pretendento profesinės žinios ir įgūdžiai, gebėjimas teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktikoje, darbo teisėju arba kito teisinio darbo stažas, kiti kiekybiniai ir kokybiniai teisinės veiklos rodikliai, etikos reikalavimų laikymasis profesinėje ir kitoje veikloje, mokslinė ir pedagoginė veikla, papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, kuriame teisėjas dirba ir į kurį pretenduoja, teisėjų kolektyvų nuomonę. 9. Jeigu nė vienas teisėjas, siekiantis būti perkeltas į kitą teismą šio Įstatymo 63 straipsnio nustatyta tvarka, nepateikė rašytinio prašymo dalyvauti atrankoje arba nesutiko su pasiūlymu dirbti teisėju konkrečiame teisme, kuriame šio straipsnio numatytomis sąlygomis atsirado ar atsiras laisva teisėjo vieta, apie laisvą arba atsilaisvinsiančią apylinkės teismo teisėjo vietą ir numatomos atrankos vietą ir laiką Respublikos Prezidento kanceliarija registruotu laišku ir elektroninių ryšių priemonėmis praneša pretendentams į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas, kurių duomenys iki paskelbtos atrankos dienos buvo įtraukti į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą, ir pasiūlo dalyvauti šioje atrankoje. Informaciją apie laisvas ir atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas ir numatomos atrankos vietą ir laiką Respublikos Prezidento kanceliarija paskelbia Nacionalinės teismų administracijos interneto tinklalapyje.10. Dalyvauti atrankoje kviečiami tik tie pretendentai į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas, kurių duomenys iki paskelbtos atrankos dienos buvo įtraukti į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą ir kurie Respublikos Prezidento kanceliarijai pateikė rašytinius prašymus dalyvauti atrankoje. 11. Respublikos Prezidento kanceliarija, organizuodama atranką:1) gauna iš Nacionalinės teismų administracijos pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas dokumentus; 2) įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikiamus dokumentus kompetentingoms institucijoms, turinčioms pateikti išvadas dėl nepriekaištingos pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas reputacijos;3)Respublikos Prezidento kanceliarijos interneto tinklalapyje skelbia pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas pavardes, jų gyvenimo ir darbo aprašymus;4) gautus pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas rašytinius prašymus dalyvauti atrankoje kartu su kitais dokumentais perduoda Atrankos komisijai.

5. Respublikos Prezidento kanceliarija savo interneto tinklalapyje skelbia informaciją apie pradedamas atrankas laisvoms ar atsilaisvinsiančioms apylinkių teismų teisėjų vietoms užimti ir nustato terminą, iki kurio pretendentai, įrašyti į pretendentų į apylinkės teismo teisėjų sąrašą arba teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą gali dalyvauti paskelbtoje atrankoje. Ši informacija taip pat skelbiama ir Nacionalinės teismų administracijos interneto tinklalapyje. 

6. Pateikdami prašymus įrašyti į pretendentų į apylinkės teismo teisėjų sąrašą arba teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą, pretendentai ir teisėjai nurodo teismą (-us) į kurį pageidauja būti paskirti. Atrankose laisvoms ar atsilaisvinsiančioms apylinkių teismų teisėjų vietoms užimti gali dalyvauti pretendentai ir teisėjai, išreiškę pageidavimą užimti vietą tuose teismuose, į kuriuos paskelbtos atrankos.

7. Pasibaigus nustatytam terminui, Respublikos Prezidento kanceliarija, remdamasi įvertinusi Nacionalinės teismų administracijos pateiktus pretendentų į apylinkės teismo teisėjų sąrašo ir teisėjų karjeros siekiančių asmenų registro duomenis, paskiria Atrankos komisijos posėdžio vietą ir laiką ir apie tai informuoja Atrankos komisiją.

8. Pretendentus į laisvas ir atsilaisvinsiančias apylinkių teismų teisėjų vietas apie Atrankos komisijos posėdžio vietą ir laiką informuoja Nacionalinė teismų administracija. Nacionalinė teismų administracija savo interneto tinklalapyje skelbia pretendentų į laisvas ar atsilaisvinsiančias apylinkių teismų teisėjų vietas gyvenimo aprašymus.

9. Respublikos Prezidento kanceliarija įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikiamus dokumentus kompetentingoms institucijoms, turinčioms pateikti išvadas dėl nepriekaištingos pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas reputacijos

10. Atrankoje laisvai arba atsilaisvinsiančiai apylinkės teismo teisėjo vietai užimti dalyvauja teisėjai, siekiantys būti paskirti į kitą teismą šio Įstatymo 64 straipsnio nustatyta tvarka, ar buvę teisėjai, siekiantys būti paskirti šio Įstatymo 61 straipsnio nustatyta tvarka. Nesant tokių pretendentų, atrankoje dalyvauja teisėjai, siekiantys būti perkelti į kitą teismą šio Įstatymo 63 straipsnio nustatyta tvarka. Nesant tokių pretendentų, atrankoje dalyvauja visi pretendentai į teisėjus, kurių duomenys iki atrankos pradžios buvo įtraukti į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą.

1112. Atrankos metu Atrankos komisija išnagrinėja pretendentų į laisvas ir atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas dokumentus, o po to atranka vyksta žodžiu (pokalbis). Pokalbio su kiekvienu atrankoje dalyvaujančiu pretendentu įlaisvas apylinkės teismo teisėjų vietas metu Atrankos komisija nustato, kurie pretendentai į laisvas ir atsilaisvinsiančiasapylinkės teismo teisėjų vietas pagal moralines, dalykines ir kitas savybes ir gebėjimus, teisinio darbo patirtį ir profesinius įgūdžius yra tinkamiausi būti apylinkės teismo teisėjais, ir savo išvadą dėl pretendentų į laisvas ir atsilaisvinsiančiasapylinkės teismo teisėjų vietas pateikia Respublikos Prezidentui.

1213. Atrankos komisija savo išvadoje dėl pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas Respublikos Prezidentui motyvuotai nurodo vieną ar kelis asmenis, tinkamiausius būti apylinkės teismo teisėjais. 

1314. Atrankos komisijos išvados dėl pretendentų į laisvas teisėjų vietas Respublikos Prezidento nesaisto.“ 

2. Teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą, taip pat asmenų, siekiančių tapti aukštesnės pakopos teismo teisėjais, asmens bylas tvarko Nacionalinė teismų administracija. 

3. Teisėjų karjeros siekiančių asmenų registro formą ir struktūrą nustato ir asmenų įrašymo į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą tvarką tvirtina Teisėjų taryba.

4. Nacionalinė teismų administracija duomenis apie į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą įrašytus asmenis perduoda Atrankos komisijai, Respublikos Prezidentui ir Teisėjų tarybai."

3 straipsnis. 76 straipsnio pakeitimas

76 straipsnį papildyti nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„3. Kandidatais į laisvas ir atsilaisvinsiančias apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo, apygardos teismo, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko vietas yra laikomi visi atitinkamo teismo ar teismo skyriaus  teisėjai, turintys ne mažesnį nei 5 metų teisėjo darbo stažą ir atitinkantys šio Įstatymo  80 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kurie iki Respublikos Prezidento kanceliarijos nustatyto termino Respublikos Prezidento kanceliarijos raštu neinformavo apie nesutikimą dalyvauti atrankoje ir kitų tos pačios pakopos ar aukštesnės pakopos teismų teisėjai, įrašyti į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą."

4 straipsnis. 78 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 78 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

"1. Kandidatūras į laisvas Apeliacinio teismo pirmininko, skyriaus pirmininko vietas atrenka šio Įstatymo 55(1) straipsnio 1 dalyje nurodyta Atrankos komisija. Kandidatūras į nurodytas vietas Atrankos komisija atrenka pagal Teisėjų tarybos patvirtintus Teisėjų karjeros siekiančių asmenų atrankos nuostatus ir Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus. Kandidatais į laisvą arba atsilaisvinsiančią apeliacinio teismo pirmininko ar skyriaus pirmininko vietą laikomi visi šio teismo arba teismo skyriaus teisėjai, atitinkantys šio Įstatymo  80 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kurie iki Respublikos Prezidento kanceliarijos nustatyto termino Respublikos Prezidento kanceliarijos raštu neinformavo apie nesutikimą dalyvauti atrankoje ir aukštesnės pakopos teismo teisėjai, įrašyti į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą.“ 

5 straipsnis. 85 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 85 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos veiklą reglamentuoja Teisėjų tarybos tvirtinami Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatai. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narių, išskyrus teisėjus, darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.“

6 straipsnis. 912 straipsnio pakeitimas

Pakeisti   912 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

,,3. Neeilinis teisėjo veiklos vertinimas atliekamas sprendžiant teisėjo paaukštinimo ar teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko skyrimo naujam įgaliojimų laikui klausimus, esant tik vienam pretendentui į laisvą arba atsilaisvinsiančią teisėjo vietą, paties teisėjo prašymu arba kai ne vieną kartą kartojasi teisėjo veiklos trūkumai.“   

7 straipsnis. 913 straipsnio 4 dalies pakeitimas

Pakeisti   913 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Teisėjų veiklos vertinimą atlieka Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija prie Teisėjų tarybos (toliau – Vertinimo komisija). Vertinimo komisija sudaroma Teisėjų tarybos įgaliojimų laikui iš septynių narių: trys iš jų turi būti ne teisėjai. Keturis šios komisijos narius iš teisėjų renka Teisėjų taryba, tris skiria Respublikos Prezidentas. Vertinimo komisijos pirmininką iš paskirtų Vertinimo komisijos narių renka Teisėjų taryba. Vertinimo komisijos veiklą aptarnauja Nacionalinė teismų administracija. Vertinimo komisijos narių, išskyrus teisėjus, darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.“

8 straipsnis. 98 straipsnio 6 dalies pakeitimas

Pakeisti 98 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Teismų pirmininkams atostogas suteikia Respublikos Prezidentas. Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkams atostogas suteikia Respublikos Prezidentas. Kitų teismų pirmininkams atostogas suteikia atitinkamo aukštesnės pakopos teismo pirmininkas.

9 straipsnis. 119 straipsnio 2 dalies 2 punkto pakeitimas

Pakeisti 119 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir išdėstyti jį taip:

„2) Visuotiniame teisėjų susirinkime išrinkti teisėjai: po tris iš Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo, trys – iš visų apygardos teismų, trys vienas – iš visų apygardos administracinių teismų irtrys penki – iš visų apylinkės teismų. Teisėjų kandidatūras Visuotiniame teisėjų susirinkime iškelia ir renka atitinkamų teismų atstovai.“ 

10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 551 straipsnio 1 dalis, šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 85 straipsnio 4 dalis ir šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 913 straipsnio 4 dalis, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

TEISMŲ ĮSTATYMO 55¹, 65, 76, 78, 85, 912, 913, 98 ir 119 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 

2009 m.             d.    Nr. Vilnius   

(Žin., 2002, Nr. 17–649; 2003, Nr.17–700; 2006, Nr. 60–2121; 2007, Nr. 46–1724; 2008, Nr. 81–3186) 1 straipsnis. 551 straipsnio pakeitimas

2. Atrankos komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip penki komisijos nariai. Sprendimai priimami visų komisijos narių balsų dauguma.

3. Pretendentų į laisvas ir atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas atranką Respublikos Prezidento nustatyta tvarka skelbia ir organizuoja Respublikos Prezidento kanceliarija.

4. Pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas atranka gali būti pradedama, kai neplanuotai atsiranda laisva apylinkės teismo teisėjo vieta arba likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki numatomo laisvos apylinkės teismo teisėjo vietos atsiradimo. Informaciją apie laisvas ir atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas Nacionalinės teismų administracija skelbia savo interneto tinklalapyje. Ši informacija taip pat skelbiama ir Respublikos Prezidento kanceliarijos interneto tinklalapyje.

5. Respublikos Prezidento kanceliarija savo interneto tinklalapyje skelbia informaciją apie pradedamas atrankas laisvoms ar atsilaisvinsiančioms apylinkių teismų teisėjų vietoms užimti ir nustato terminą, iki kurio pretendentai, įrašyti į pretendentų į apylinkės teismo teisėjų sąrašą arba teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą gali dalyvauti paskelbtoje atrankoje. Ši informacija taip pat skelbiama ir Nacionalinės teismų administracijos interneto tinklalapyje. 

6. Pateikdami prašymus įrašyti į pretendentų į apylinkės teismo teisėjų sąrašą arba teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą, pretendentai ir teisėjai nurodo teismą (-us) į kurį pageidauja būti paskirti. Atrankose laisvoms ar atsilaisvinsiančioms apylinkių teismų teisėjų vietoms užimti gali dalyvauti pretendentai ir teisėjai, išreiškę pageidavimą užimti vietą tuose teismuose, į kuriuos paskelbtos atrankos. 

7. Pasibaigus nustatytam terminui, Respublikos Prezidento kanceliarija, remdamasi įvertinusi Nacionalinės teismų administracijos pateiktus pretendentų į apylinkės teismo teisėjų sąrašo ir teisėjų karjeros siekiančių asmenų registro duomenis, paskiria Atrankos komisijos posėdžio vietą ir laiką ir apie tai informuoja Atrankos komisiją.

8. Pretendentus į laisvas ir atsilaisvinsiančias apylinkių teismų teisėjų vietas apie Atrankos komisijos posėdžio vietą ir laiką informuoja Nacionalinė teismų administracija. Nacionalinė teismų administracija savo interneto tinklalapyje skelbia pretendentų į laisvas ar atsilaisvinsiančias apylinkių teismų teisėjų vietas gyvenimo aprašymus.

9. Respublikos Prezidento kanceliarija įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikiamus dokumentus kompetentingoms institucijoms, turinčioms pateikti išvadas dėl nepriekaištingos pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas reputacijos

10. Atrankoje laisvai arba atsilaisvinsiančiai apylinkės teismo teisėjo vietai užimti dalyvauja teisėjai, siekiantys būti paskirti į kitą teismą šio Įstatymo 64 straipsnio nustatyta tvarka, ar buvę teisėjai, siekiantys būti paskirti šio Įstatymo 61 straipsnio nustatyta tvarka. Nesant tokių pretendentų, atrankoje dalyvauja teisėjai, siekiantys būti perkelti į kitą teismą šio Įstatymo 63 straipsnio nustatyta tvarka. Nesant tokių pretendentų, atrankoje dalyvauja visi pretendentai į teisėjus, kurių duomenys iki atrankos pradžios buvo įtraukti į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą.

11. Atrankos metu Atrankos komisija išnagrinėja pretendentų į laisvas ir atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietasdokumentus, o po to atranka vyksta žodžiu (pokalbis). Pokalbio su kiekvienu atrankoje dalyvaujančiu pretendentu į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas metu Atrankos komisija nustato, kurie pretendentai į laisvas ir atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas pagal moralines, dalykines ir kitas savybes ir gebėjimus, teisinio darbo patirtį ir profesinius įgūdžius yra tinkamiausi būti apylinkės teismo teisėjais, ir savo išvadą dėl pretendentų į laisvas ir atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjų vietas pateikia Respublikos Prezidentui.

12. Atrankos komisija savo išvadoje dėl pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas Respublikos Prezidentui motyvuotai nurodo vieną ar kelis asmenis, tinkamiausius būti apylinkės teismo teisėjais. 

13. Atrankos komisijos išvados dėl pretendentų į laisvas teisėjų vietas Respublikos Prezidento nesaisto.“ 

2 straipsnis.  65 straipsnio pakeitimas 

Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

,,65 straipsnis. Teisėjų karjeros siekiančių asmenų registras

1. Asmenys, siekiantys karjeros aukštesnės pakopos teismuose, tos pačios pakopos teismuose, siekiantys būti perkeltais į kitą tos pačios pakopos teismą arba į žemesnės pakopos teismą, įrašomi į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą.              

2. Teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą, taip pat asmenų, siekiančių tapti aukštesnės pakopos teismo teisėjais, asmens bylas tvarko Nacionalinė teismų administracija. 

3. Teisėjų karjeros siekiančių asmenų registro formą ir struktūrą nustato ir asmenų įrašymo į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą tvarką tvirtina Teisėjų taryba.4. Nacionalinė teismų administracija duomenis apie į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą įrašytus asmenis perduoda Atrankos komisijai, Respublikos Prezidentui ir Teisėjų tarybai.“

3 straipsnis. 76 straipsnio papildymas 3 dalimi

76 straipsnį papildyti 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„3. Kandidatais į laisvas ir atsilaisvinsiančias apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo, apygardos teismo, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko vietas yra laikomi visi atitinkamo teismo ar teismo skyriaus  teisėjai, turintys ne mažesnį nei 5 metų teisėjo darbo stažą ir atitinkantys šio Įstatymo  80 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kurie iki Respublikos Prezidento kanceliarijos nustatyto termino Respublikos Prezidento kanceliarijos raštu neinformavo apie nesutikimą dalyvauti atrankoje ir kitų tos pačios pakopos ar aukštesnės pakopos teismų teisėjai, įrašyti į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą.“

4 straipsnis. 78 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 78 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Kandidatūras į laisvas Apeliacinio teismo pirmininko, skyriaus pirmininko vietas atrenka šio Įstatymo 551 straipsnio 1 dalyje nurodyta Atrankos komisija pagal Teisėjų tarybos patvirtintus Teisėjų karjeros siekiančių asmenų atrankos nuostatus ir Teisėjų karjeros siekiančių asmenų vertinimo kriterijus. Kandidatais į laisvą arba atsilaisvinsiančią apeliacinio teismo pirmininko ar skyriaus pirmininko  vietą laikomi visi šio teismo arba teismo skyriaus teisėjai, atitinkantys šio Įstatymo  80 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kurie iki Respublikos Prezidento kanceliarijos nustatyto termino Respublikos Prezidento kanceliarijos raštu neinformavo apie nesutikimą dalyvauti atrankoje ir aukštesnės pakopos teismo teisėjai, įrašyti į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą.“

5 straipsnis. 85 straipsnio 4 dalies pakeitimas

Pakeisti 85 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos veiklą reglamentuoja Teisėjų tarybos tvirtinami Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatai. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narių, išskyrus teisėjus, darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.“

6 straipsnis. 912 straipsnio 3 dalies pakeitimas

Pakeisti   912 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

,,3. Neeilinis teisėjo veiklos vertinimas atliekamas, esant tik vienam pretendentui į laisvą arba atsilaisvinsiančią teisėjo vietą, paties teisėjo prašymu arba kai ne vieną kartą kartojasi teisėjo veiklos trūkumai.“   

7 straipsnis. 913 straipsnio 4 dalies pakeitimas

Pakeisti   913 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Teisėjų veiklos vertinimą atlieka Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija prie Teisėjų tarybos (toliau – Vertinimo komisija). Vertinimo komisija sudaroma Teisėjų tarybos įgaliojimų laikui iš septynių narių: trys iš jų turi būti ne teisėjai. Keturis šios komisijos narius iš teisėjų renka Teisėjų taryba, tris skiria Respublikos Prezidentas. Vertinimo komisijos pirmininką iš paskirtų Vertinimo komisijos narių renka Teisėjų taryba. Vertinimo komisijos veiklą aptarnauja Nacionalinė teismų administracija. Vertinimo komisijos narių, išskyrus teisėjus, darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.“ 

8 straipsnis. 98 straipsnio 6 dalies pakeitimas

Pakeisti 98 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkams atostogas suteikia Respublikos Prezidentas. Kitų teismų pirmininkams atostogas suteikia atitinkamo aukštesnės pakopos teismo pirmininkas.“

9 straipsnis. 119 straipsnio 2 dalies 2 punkto pakeitimas

Pakeisti 119 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) Visuotiniame teisėjų susirinkime išrinkti teisėjai: po tris iš Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo, trys – iš visų apygardos teismų, vienas – iš visų apygardos administracinių teismų ir penki – iš visų apylinkės teismų. Teisėjų kandidatūras Visuotiniame teisėjų susirinkime iškelia ir renka atitinkamų teismų atstovai.“ 

10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 551 straipsnio 1 dalis, šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 85 straipsnio 4 dalis ir šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 913 straipsnio 4 dalis, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.