Naujienos

Apylinkių teismų teisėjų sąjunga 100 eurų parėmė SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugiją. SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija – paramos fondas, besirūpinantis vaikais; nepriklausoma nevyriausybinė socialinės plėtros organizacija.

Apylinkių teismų teisėjų sąjungos valdyba nutarė 2016 metų balandžio 29 dieną sušaukti visuotinį Sąjungos narių susirinkimą. Susirinkimas vyks Kaune, plaukiant laivu Kauno mariomis.

Darbotvarkėje: Sąjungos finansinė ataskaita, valdybos ataskaita apie praėjusių metų veiklą, meninė programa. Darbotvarkę galima pildyti, visi pasiūlymai laukiami, bus apsvarstyti ir pagal galimybes įgyvendinti.

Prašytume atstovus iš visų teismų iki kovo 10 dienos pranešti pirmininkei ( tel.8-37-466266), bet kuriam valdybos nariui arba bendru elektroniniu paštu (apylinkiu@gmail.com), kiek narių iš teismo ketina dalyvauti.  

Primename, kad jau metas sumokėti sąjungos nario mokestį už 2016 metus ( 30 eurų). Taip pat kviečiame paremti Sąjungą skiriant 2 proc. arba mažiau nuo savo praėjusių metų pajamų mokesčio. Sąskaitos numeris skelbiamas meniu dalyje Kontaktai. Tik turint lėšų organizacijos veikla gali būti efektyvi ir įdomi.

Mielieji,

Sveikiname Jus su Vasario 16-ąja, nepriklausomos, demokratiniais pamatais sutvarkytos Lietuvos valstybės atkūrimo diena.

Būkite stiprūs, kantrūs, išmintingi, nenustokite siekti geriausių rezultatų ir būti geriausiais pavyzdžiais – ir savo šeimose, ir savo darbuose, ir savo valstybėje.

 

Apylinkių teismų teisėjų sąjungos valdyba 

27 priežasčių sąrašas buvo sudarytas 2010 metų sausio mėnesį, kai Apylinkių teismų teisėjų sąjunga organizavo kelionę į Rygą - pasivaikščioti po miestą, o vakare operos ir baleto teatre pažiūrėti baletą "Žizel". Kelionė įvyko, ji buvo puiki. Tačiau buvo nelengva surinkti pilną autobusą keliaujančių, daugelis atsisakinėjo įvairiais pretekstais. Prisimenant tą kelionę, puikiai praleistą laiką ir dalyvavusių prašymu pirmą kartą skelbiamas visas sąrašas priežasčių, kodėl nevažiuoti:

 

  • 1. Labai šalta.
  • 2. Bus 36 laipsniai šalčio.
  • 3. Aš esu barsukas.
  • 4. Nėra kuo apsirengti.
  • 5. Nėra kur persirengti einant į teatrą.
  • 6. Bijau gripo, kuris dabar siaučia  ( sezoninis gripas).
  • 7. Ne pasaulinio lygio miestas ( Ryga).
  • 8. Ne pasaulinio lygio teatras, ne La Scala.
  • 9. Nemėgstu baleto.
  • 10. Jeigu būtų opera, tai gal  važiuočiau.
  • 11. Jau mačiau „Žizel“.
  • 12. Tai ne rusų muzika.
Rygos centrinis parkas

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas atsakė į  kreipimąsi dėl apylinkių teismų teisėjų atlyginimų koeficiento didinimo. Atsakyme teigiama, kad ketinamos vykdyti teismų reformos kontekste teisėjų atlyginimo koeficientams didinti  lėšų kol kas nerandama.  Visą atsakymo tekstą rasite prisegtuke.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimos Ažubalytės, Alės Bukavinienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), 2015-11-19  priėmė nutartį, kuria panaikino  Teisėjų garbės teismo 2015-06-22 sprendimą Nr. 21P-3 ir Teisėjų etikos ir drausmės komisijos 2015-03-09 sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjai Rasai Augustei iškeltą drausmės bylą nutraukė.

Drausminė nuobauda - griežtas papeikimas - teisėjai buvo paskirta už tai, kad ji nuolat ir sąmoningai ignoravo aukštesnės instancijos teismo nurodymus ir praktiką, nagrinėjo bylas nepaisydama vieno iš teisės šaltinių- teismo precedento.

Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad konkrečiu procesiniu klausimu ( dėl kreditoriaus UAB „Minibank“ pareiškimų teismingumo) nebuvo vieningos aukštesnės instancijos teismo praktikos, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad teisėja R.Augustė šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidė proceso įstatymus ir kad savo elgesiu pažemino teisėjo vardą.

 

        Gruodžio 2 dieną Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete vyko  dėl  Seimo nutarimo „Dėl teismų reorganizavimo“ projekto Nr. XIIP-3010 bei susijusių projektų Nr. XIIP-3011—3020,  Teismų įstatymo Nr. I-480 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3072 ir Civilinio proceso kodekso papildymo 621 straipsniu ir 154 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3073.

        Klausymuose iš esmės pritarta Seimo nutarimo dėl teismų reorganizavimo projektui, Teismų įstatymo pakeitimo projektui, kuriais būtų pradėta įgyvendinti  teismų sujungimo reforma, iš 49 apylinkių teismų sudarant 12 apylinkių teismų, ir iš 5 apygardų administracinių teismų sudarant du apygardos administracinius teismus. Kartu buvo pritarta steigti iš pradžių Elektrėnų apylinkės teismą, kuris reformai įvykus taptų Vilniaus regiono apylinkės teismo Elektrėnų teismo rūmais. Tačiau įvertinus, kad 2016 metų biudžete nėra suplanuota skirti lėšų teismų reformos įgyvendinimo darbams, tokios lėšos būtų skirtos 2017 metų biudžete, apie metus laiko užtruktų įvairūs pasiruošimo darbai, sutarta, kad realiai teismų sujungimas įvyks nuo 2018 metų.

        Taip pat klausytos pastabos dėl Civilinio proceso kodekso  pakeitimų, kuriais būtų nustatyta paprastesnė tvarka perduoti bylas nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam teismui, jeigu tai bus reikalinga dėl didelio bylų krūvio kuriame nors teisme. Tai būtų tam tikras pasiruošimo reformai pereinamasis etapas. Bylų perdavimą atliktų apygardos teismo pirmininkai. Kadangi dėl perdavimo gali iškilti būtinumas teisėjui važiuoti nagrinėti bylą į kitą teismą, negu kad jis paprastai dirba, tai įstatymu bandoma sureguliuoti tokio važiavimo detales. Taip pat iškeltas klausimas dėl teismo sprendimo paskelbimo  formos, kad tai būtų galima daryti  nevažiuojant teisėjui į kitą vietovę.

        Klausymuose be Seimo narių ir Teisingumo ministerijos atstovų, dalyvavo Teisėjų Tarybos pirmininkas E.Laužikas, Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininkas R.Norkus, Nacionalinės teismų administracijos direktorė R.Molienė, Alytaus teismo pirmininkė I.Kliučinskienė, Teisėjų asociacijos pirmininkas R.Gadliauskas, Apylinkių teismų teisėjų sąjungos pirmininkė D.Labokaitė.

Nacionalinė teismų administracija atsakė į Sąjungos valdybos nario Svajūno Bliudsukio klausimus, kaip skaičiuojamos teisėjo darbo dienos, ar vertinamas teisėjo padėjėjo indėlis, bylos baigtumas, ar turi įtakos darbo krūvio skaičiavimui bylų sudėtingumas ir klasifikatoriaus žymenys.  Nuo 2012 metų visiems teismams rekomenduota į teisėjų darbo dienų skaičių įtraukti tik tas dienas, kai teisėjai dirba teisme, t.y. be dienų, kai teisėjai išvykę į komandiruotes ar kvalifikacijos kėlimo kursus. Skaičiuojant darbo krūvį  vertinamos tik užbaigtos bylos. Teisėjų padėjėjų skaičius  nevertinamas ( manytina, kad tai iškreipia darbo krūvio rodiklius). Reikalavimų skaičius bylose kol kas yra vertinamas, tačiau nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigalios kita darbo krūvio skaičiavimo metodika, kuri neleis rankiniu būdu įvedinėti jokių sudėtingumo dėmenų ( reikalavimų skaičiaus, šalių skaičiaus, bylos tomų skaičiaus ir pan.). Bylos bus vertinamos pagal jų rūšis jau gavimo momentu, vėliau vertinimas nesikeis. 

NTA raštą prisegame, rasite paspaudę "skaityti daugiau".  

Apylinkių teismų teisėjų sąjunga paskaičiavo, kokia dalis visų teismuose gaunamų civilinių ieškinių yra greitųjų kreditų bendrovių prašymai priteisti laiku negrąžintas paskolas. Vilniaus apylinkės teisme per 2015 m. gauta 3 519 tokių bylų, kas sudaro 9,6 proc. visų  gautų  civilinių bylų, Panevėžio miesto apylinkės teisme - 1642 bylos, kas sudaro  21,23 proc. visų  gautų  civilinių bylų, Kauno apylinkės teisme - 3325 bylos, kas sudaro 13 proc. visų  gautų  civilinių bylų, Skuodo rajono apylinkės  teisme  - 86 civilinės bylos, kas sudaro 16 proc. visų  gautų  civilinių bylų. Biržų rajono apylinkės teisme iš 1159 šiemet gautų pareiškimų, 312 yra greitųjų kreditų bendrovių gauti pareiškimai ir ieškiniai, kas sudaro 26,9 procentus nuo visų gautų civilinių bylų. Teisėjai pastebi, kad greitųjų kreditų bendrovių užvedamos bylos  pastaruoju metu  smarkiai didina bendrą bylų skaičių teismuose.

Susižavėję greitųjų kreditų bendrovių siūlymais, skolininkai tik dar labiau pablogina savo finansinę padėtį, nes bylos eigoje prie negrąžintos paskolos dar turi būti priteisiamas kredito mokestis, palūkanos ir delspinigiai, suma išauga beveik dvigubai. Apylinkių teismų teisėjų sąjunga   iš esmės pritaria Lietuvos banko pozicijai dėl greitųjų kreditų bendrovių veiklos kontrolės didinimo, įstatyminio reguliavimo griežtinimo bei siūlo riboti šių bendrovių reklamą masinėse informavimo priemonėse.

Publikuota: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/greituju-kreditu-bendroves-....

Škotijos pirmosios instancijos teisėjų asociacija yra Šerifų asociacija, kurios buveinė yra Edinburge.  Škotijos pirmosios instancijos teisėjai tradiciškai yra vadinami šerifais. Šerifų asociacijos vicepirmininkas Gordon W.M.Liddle, su kuriuo ATTS pirmininkė Diana Labokaitė turėjo garbės susitikti Europos Teisėjų tarybų tinklo darbo grupės posėdyje Paryžiuje, prašė perduoti jo nuoširdžius sveikinimus Lietuvos pirmosios instancijos teisėjams ir išreiškė preliminarų sutikimą pabendrauti su mūsų organizacijos nariais, jei atvyktume į Edinburgą, parodyti teismą, kartu papietauti.

Šerifų asociacija vienija apie 140 narių, Škotijos pirmosios instancijos teisėjų. Asociacijos tikslai yra ginti savo narių interesus ir profesines teises, susijusias su darbo organizavimu teismuose, atstovauti šerifus santykiuose su Vyriausybe, Teismų administracija, kitomis valstybės institucijomis, teikti pasiūlymus dėl įstatymų pakeitimų, dėl geresnio teismų administravimo, ginti teisėjų nepriklausmomą. Asociacijos reikalus sprendžia 12 narių taryba, rinkimai į tarybą vyksta kasmet.

2015 m. spalio 2 dienos ATTS valdybos posėdyje svarstėme, ar būtų norinčių keliauti į Edinburgą preliminariai 2016 metų kovo mėnesį. Laukiame atsiliepimų (rašykite bet kuriam ATTS valdybos nariui el.paštu arba susisiekite tiesiogiai) kas norėtų dalyvauti tokiame projekte.

Šerifai Škotijoje, nuotrauka iš Šerifų asociacijos tinklapio

Puslapiai

Užsiprenumeruoti Naujienos