Naujienos

 

Pastaruoju metu civilinėse bylose pasitaiko atvejų, kai bylos dalyvių vardu procesinius dokumentus paduoda acociacijos, tokios kaip Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga, VšĮ Advoc Lt ir panašios, kurių vienintelis veiklos tikslas yra atstovauti savo narius ginant jų interesus, susijusius su vartotojų teisėmis, verslo ir tautiškumo skatinimu, žmogaus, šeimos, darbo, civilinių ir pilietinių teisių apsauga, bendrijų, gyventojų, patalpų, žemės ir kito turto ir turtinių teisių savininkų teisėmis, gretutinėmis teisėmis, būsto ir kitų statinių statybos, priežiūros, vystymo klausimais, nusikalstamumo prevencijos ir administracinių teisės pažeidimų klausimais, teisme, kitose įstaigose. Jokių kitų veiklos tikslų tokios acociacijos neturi.  Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2015 m. sausio 14 dieną yra priėmęs nutartį Nr.3P-18/2015, kurioje pažymėjo, kad tokiu būdu siekiama apeiti CPK numatytus atstovavimo ribojimus, kas laikytina piktnaudžiavimu teise ir todėl tokia teisė negali būti ginama.

Priede- LAT nutartis Nr.3P-18/2015.

 

Lapkričio 21 Kaune susirinko Apylinkių teismų teisėjų sąjungos aktyviausieji - teisėjai iš Kauno, Vilniaus, Panevėžio, Marijampolės, Šiaulių, Jonavos. Aptartas Sąjungos veiklos planas ateinantiems metams,  „generavome“  idėjas, kokius reikalingus ir reikšmingus darbus galėtų pradėti ir įgyvendinti teisėjų organizacija,  siekdama pagerinti teisėjų darbo sąlygas. Sutarėme, kad metinį veiksmų planą galėtų sudaryti ir vienas- du punktai- darbai arba veiksmai, išsamiai apsvarstyti, išdiskutuoti, gerai paruošti.

Idėjų ratas apėmė teisėjų darbo sąlygas ir įstatymų leidybos iniciatyvas, kurios galėtų palengvinti krūvį teisėjams. Elektroninių bylų projekto pasekoje smarkiai padidėjo teisėjų ir personalo darbo krūvis, popieriaus  sąnaudos, bylos dalyviai, net ir valstybinės įstaigos demonstruoja nenorą ir negebėjimą prisijungti  prie elektroninių paslaugų portalo, priimti dokumentus iš teismo elektronine forma, nes už tokį „nedalyvavimą“  įstatymas nenumato jokių procesinių  sankcijų.  Teisėjo saugumo situacija nė kiek negerėja, grėsmes kelia įžūlūs bylų dalyviai, taip pat ir nepakankamas  materialinis techninis teismų aprūpinimas.  Itin prastas aprūpinimas automobiliais, nebuvimas profesionalių vairuotojų  buvo netiesioginė priežastis skaudžios avarijos spalio mėnesį, kai žuvo teisėja.

Sąjungos nariai  dalyvauja visų kodeksų priežiūros grupėse, kuriose pirmiausia diskutuojamos įstatymų leidybos iniciatyvos. Nutarėme aktyviau išnaudoti šias grupes, teikti pasiūlymus taisyti tam tikrus Civilinio proceso, Civilinio kodekso, Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnius.

Sutarėme, kad reikėtų aktyvesnio bendravimo su kitomis organizacijomis- ne tik Teisėjų asociacija, bet ir Teisininkų draugija, kitų valstybių teisėjų organizacijomis. Pavyzdys galėtų būti Panevėžio miesto apylinkės teismas, turintis ilgametes bendravimo su Vokietijos Liuneno miesto teisininkais tradicijas. Bendravimas su teisininkais, ypač advokatais, teisėjams sukelia ir abejonių, nes ne visuomet yra aišku, kokios to bendravimo ribos yra leistinos, kaip nepažeisti teisėjo etikos, nesudaryti šališkumo įspūdžio. Dėl teisėjų ir advokatų bendravimo  galima būtų prašyti Teisėjų etikos ir drausmės komisijos konsultacijų.

2015 metais baigiasi Sąjungos valdybos ir pirmininko kadencija. Nutarta, kad  visuotinis rinkiminis narių susirinkimas įvyks 2015 metų balandžio 10 dieną.  Pagal pakeistus Sąjungos įstatus valdyba bus renkama iš 10 narių - po 2 narius nuo kiekvienos apygardos. Taip pat susirinkime bus renkamas Sąjungos pirmininkas. Pasilikite balandžio 10 "laisvą" nuo posėdžių!

 

2014 metų lapkričio 21 d., 13.00 val. kviečiama Apylinkių teismų teisėjų sąjungos konferencija. Konferencijos vieta – PUNTO JAZZ PALĖPĖ, adresu Kęstučio g. 6, Kaunas. Darbotvarkėje Apylinkių teismų teisėjų sąjungos darbiniai klausimai:

1.       Sąjungos veiklos kryptys, misija ir vizija. Strateginio plano link. 

2.       Visuotinio ataskaitinio – rinkiminio susirinkimo data, laikas, darbotvarkė.

3.       Kiti klausimai.

Konferencija vyks jaukioje aplinkoje, galėsime pabendrauti prie arbatos, kavos puodelio. Kviečiu visus Sąjungos narius aktyviai dalyvauti.  Išvykimą derinti su teismo vadovybe. Teisėjų taryba apie renginį yra informuota.  Apie dalyvavimą informuoti Vytautą Krikščiūną arba Dianą Labokaitę per savaitę (iki lapkričio 14 dienos).

Panevėžio miesto apylinkės teismo kvietimu Aukštaitijos sostinėje lankėsi Vokietijos Liuneno miesto teisininkai. Svečiai ne tik susipažino su apylinkės teismo darbo ypatumais, bet ir dalyvavo konferencijoje bei skaitė pranešimus apie nepilnamečių teisinę atsakomybę.

 

Jau aštunti metai su Panevėžio miesto partnerio – Liuneno teisininkais draugaujantis Panevėžio miesto apylinkės teismas praėjusią savaitę sulaukė svečių iš Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės. Teisme apsilankė devynių žmonių delegacija – Liuneno miesto apylinkės teismo teisėjai ir advokatų kontorų teisininkai.    

Naujausiame žurnalo Teismai.lt numeryje spausdinamas Aurelijos Žutautienės interviu su Apylinkių teismų teisėjų sąjungos pirmininku:

Apylinkių teisėjai įrodė, kad yra lygiateisiai teisėjų bendruomenės nariai

 

Prieš šiek tiek daugiau nei prieš penketą metų teisėjų bendruomenėje padvelkė naujais vėjais. Kelių apylinkių teismų teisėjų, entuziastų grupė, nutarė, jog pribrendo laikas kurti savo – Apylinkių teismų teisėjų organizaciją (toliau – ATTS arba Sąjunga – aut. past.), kuri gintų žemiausioje grandyje dirbančius teisėjus ir atstovautų jų interesus. Šiandien – tai gana stipri organizacija, vienijanti beveik 200 narių. Apie šios Sąjungos nuveiktus darbus ir ateities planus kalbamės su vienu iniciatyvinės grupės narių ir ATTS įkūrėjų, Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkės pavaduotoju, dabartiniu Sąjungos pirmininku Vytautu Krikščiūnu.

Balandžio 25 Teisėjų tarybos posėdyje pritarta keletui gerų iniciatyvų.

Nuspręsta kreiptis į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, Vyriausybę ir Teisingumo ministeriją dėl teisinio reguliavimo spragos – Teismų įstatyme nėra įtvirtintas   teisinis  reglamentavimas,  kuriuo remiantis turėtų  būti   sprendžiamos   situacijos,   kai   teisėjas   dėl   sveikatos  problemų      negali   dirbti   pilnu    krūviu. Tokio    reglamentavimo nebuvimas   laikytinas    įstatymo    spraga,    atkreipia dėmesį Teisėjų taryba rašte konstituciniams partneriams, kuri,  remiantis   Lietuvos   vyriausiojo   administracinio   teismo   išaiškinimu,  turi   būti   užpildoma   taikant Darbo kodekse esančias darbdavio ir darbuotojo santykius reglamentuojančias bendrąsias teisės normas. Praktikoje yra buvę keletas atvejų, kai teisėjai negalėjo dirbti pilnu krūviu ( pvz., dėl stuburo problemų ir pan.). Skirtingi teismai šias situacijas sprendė skirtingai – vienu atveju teisėjui darbo krūvis buvo sumažintas atitinkamai sumažinant ir atlyginimą, kitu atveju buvo atsisakyta sumažinti krūvį, keliamas klausimas dėl neeilinio sveikatos patikrinimo, nors ligos pobūdis buvo aiškus ir nekeliantis abejonių dėl asmens galėjimo dirbti teisėju.

Kita gera iniciatyva- kreiptis  į Teisingumo ministrą prašant pagal savo kompetenciją inicijuoti įstatymų pakeitimus dėl atlyginimų apylinkių teismų teisėjams padidinimo, papildomų teisėjų padėjėjų etatų finansavimo ir LITEKO perdavimo administruoti Valstybės įmonei Registrų centrui.

Kartu su šiuo kreipimusi pateiktas ir įstatymo projektas dėl apylinkių teisėjų atlyginimų padidinimo. Siūloma nuo 2015 metų sausio 1 d. apylinkių teismų teisėjų atlyginimo koeficientą nustatyti 15,2, o nuo 2016 m. sausio 1 d. - 16,2 ( šiuo metu koeficientas yra 14,2). Atlyginimo koeficientą pakėlus iki 16,2, nuo apygardos teisėjo atlyginimo koeficiento jis skirtųsi tik vienetu.

Mokymo centras- per toli?

Balandžio 11-ąją įvykęs Sąjungos visuotinis susirinkimas prasidėjo svečių pasveikinimo žodžiais. Teisėjų Tarybos pirmininkas ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius pasidžiaugė galimybe artimiau pabendrauti su apylinkių teismų teisėjais, kam nelengva surasti laiko ir galimybių  mūsų darbe.  Pirmininkas informavo apie Teisėjų tarybos darbą, apie bendravimą su konstituciniais partneriais- Teisingumo ministerija, Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetu. Kai teismų jungimo reformai nebuvo atvertas kelias, Teisingumo ministras priėmė Tarybos pateiktus pasiūlymus dėl teismams nebūdingų funkcijų panaikinimo ar bent jau sumažinimo. Atsakydamas į teisėjų klausimus G.Kryževičius pabrėžė, kad Konstitucinio teismo išaiškinimas dėl teisėjų darbo vertinimo tikrai nereikš, kad bus pradėta persekioti dėl panaikintų procesinių sprendimų, tačiau  tas nedidelis procentas teisėjų, kurie jaučia per maža atsakomybės už savo priimamus sprendimus turėtų iš esmės pakeisti savo požiūrį. Įstatymo dėl teisėjų valstybinių pensijų pakeitimo projektas buvo pristabdytas, nes laukiama Konstitucinio teismo išaiškinimo.

Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus patarėjas Tomas Vaitkevičius pasveikino  susirinkimą, atsakė į klausimus apie tolesnę LITEKO perspektyvą, idėjas iš esmės šią sistemą atnaujinti ir galbūt prijungti prie Registrų centro  informacinės sistemos, įvertinant, kad Registrų centras yra didžiausias Lietuvoje informacinių duomenų sistemų naudotojas, kaip sakė T.Vaitkevičius, didžiausias žaidėjas šioje srityje.

Max Planck Socialinės Antropologijos Instituto Teisės ir Antropologijos Departamentas ( būstinė yra Halės mieste, Vokietijoje), kartu su Europos teismų tarybų tinklu ( ENCJ) pradėjo bendrą tyrimą, skirtą  nustatyti, kaip Europos Sąjungos valstybių teisminėje praktikoje  pasireiškia kultūriniai, socialiniai ir religiniai skirtumai, kuriuos atsineša ir demonstruoja mažiau žinomos ir mažiau paplitę bendruomenės, įvairios mažumos. Bus bandoma nustatyti, su kokiais iššūkiais teisėjai susiduria, spręsdami panašaus pobūdžio bylas, kaip jiems pavyksta išspręsti ginčus tokio pobūdžio bylose.

Tyrėjai nori sužinoti apie situacijas, kai teisėjai susiduria su skirtingomis tradicijomis, kurios gali neatitikti žmogaus teisių reikalavimų, tokių kaip lyčių lygybė ( pvz., poligaminės santuokos, diskriminuojančios paveldėjimo tradicijos, skyrybų papročiai), ar su kitomis ginčytinomis praktikomis,  kurios negali būti toleruojamos Europos valstybių teisės ( kūno sužalojimai, moterų genitalijų žalojimas, ritualinis apipjaustymas, moterų ir vaikų išnaudojimas, etc.), ar kitokiomis išimtimis  dėl įvairių priežasčių (aprangos kodas darbo vietose, religiniai maisto apribojimai, religinės šventės, maldos darbo metu, etc.).

Max Planck Socialinės Antropologijos institutas, Halė

Informuojame, kad 2014 m. balandžio 11 d. (penktadienį) 12.00 val. Raseinių r. Gabšių kaime (šalia greitkelio Vilnius – Klaipėda) komplekse „Karpynė“ kviečiamas Apylinkių teismų teisėjų sąjungos narių susirinkimas.

                      Darbotvarkėje:

  1. Sąjungos valdybos ataskaita apie veiklą. Veiklos perspektyvinės kryptys.
  2. 2013 metų finansinė ataskaita.
  3. Sąjungos auditoriaus tvirtinimas.
  4. Dėl galimo Įstatų ir Valdybos reglamento keitimo:

  1. dėl teisės teikti kolektyvinį ieškinį;
  2. dėl valdybos rinkimo principų ir procedūros pakeitimo;
  3. dėl valdybos narių skaičiaus pakeitimo;
  4. dėl narystės Sąjungoje.

  1. Kiti klausimai, pasisakymai.  

Susirinkimo metu bus priimamas nario mokestis už  2014 metus. Bus suteikta galimybė susipažinti su informacija apie kiekvieno nario mokesčio mokėjimą, turėsite galimybę pabendrauti, padiskutuoti tarpusavyje prie kavos, arbatos puodelio komplekso kavinėje.

Taip pat informuojame, jog pagal Sąjungos įstatų 32 punktą susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau, kaip 1/2 Sąjungos narių. Jeigu susirinkime nėra kvorumo, per 10 dienų turi būti sušaukiamas pakartotinis susirinkimas tais pačiais klausimais ir jo sprendimai yra teisėti nepriklausomai nuo dalyvaujančių Sąjungos narių skaičiaus, todėl laukiame ypač aktyvaus jūsų visų dalyvavimo.

Valdybos 2014-02-28 posėdyje nutarta šiam susirinkimui leisti įgalioti kitą narį jam atstovauti balsavimo metu. Tuo atveju įgaliotasis narys turės tiek balsų, kiek įgaliojimų, plius vienas už save.

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (toliau – GPMĮ) numato nuolatinio Lietuvos gyventojui teisę nuo mokestinį laikotarpį (kalendoriniais metais) gautų pajamų išskaičiuota (mokėtina) pajamų mokesčio dalimi (iki 2 procentų) paremti pasirinktą subjektą, kuris pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą (toliau — LPĮ) turi teisę gauti paramą (Lietuvos Respublikoje įregistruotus labdaros ir paramos fondus, biudžetines įstaigas, asociacijas, visuomenines organizacijas, viešąsias įstaigas, religines bendruomenes, bendrijas ir centrus, tarptautinių visuomeninių organizacijų skyrius (padalinius), kitus juridinius asmenis, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų steigėjams, dalininkams ar nariams).

Sąjunga laukia Jūsų paramos !

 

                     

Puslapiai

Užsiprenumeruoti Naujienos