Naujienos

Alytaus miesto apylinkės teismo teisėja Aldona Sakalauskienė atšventė savo jubiliejų. Sveikiname ir linkime kuo geriausios sveikatos, geros nuotaikos, jėgų, kantrybės narpliojant bylas darbo dienomis ir išradingumo savaitgaliais. 

Aldonos gimtadienio proga ir Alytaus teismo naujų patalpų įkurtuvių proga kolektyvas įsiamžino fotografijoje.

Yra idėja, kad ir kiti teismų kolektyvai atsiųstų savo bendras fotografijas. Pasižiūrėtume visi.

Vasario 4 dieną Teisingumo ministras Juozas Bernatonis priėmė Apylinkių teismų teisėjų sąjungos atstovus.

Susitikime be ministro Juozo Bernatonio dalyvavo viceministras Paulius Griciūnas ir patarėja Eglė Bagdžiūnaitė. Apylinkių teismų teisėjų sąjungą atstovavo pirmininkas Vytautas Krikščiūnas, valdybos nariai Diana Butrimienė, Jolanta Vėgelienė ir Arūnas Nevardauskis.   

Iš anksto numatyta darbotvarkė pokalbio metu keitėsi, nes diskusijų metu kilo naujų minčių, buvo paliestos įvairios teisėjų darbo bei bendruomenės veiklos problemos.

Pokalbio įžanginėje dalyje pasisakęs ministras pažymėjo, jog yra girdėjęs gerų atsiliepimų apie Sąjungą, žino apie jos veiklą, todėl nutarė su jos nariais susipažinti akivaizdžiai, išreiškė pageidavimą, jog tokie susitikimai vyktų ir ateityje. Ministras pažymėjo, jog būtent tokie tiesioginiai kontaktai su teisėjais, pirmąja instancija nagrinėjančiais bylas, yra patys naudingiausi abiem pusėms, nes būtent apylinkių teismuose susikaupia daugiausia spręstinų problemų, čia yra didžiausias darbo krūvis, todėl ministrui yra labai svarbu iš pirmųjų lūpų sužinoti, kaip pasitiks apylinkių teismai numatomą teismų reformos antrąjį etapą, ką teisėjai mano apie visuomenės atstovų dalyvavimą teisminiuose procesuose.

 

Sausio 31 Teisėjų Tarybos posėdyje nuspręsta išjungti LITEKO terminų skaičiavimo modulį. Tai tik viena iš priemonių, kuria tikimasi bent iš dalies pagreitinti ir pagerinti LITEKO funkcionavimą. Jeigu šios priemonės nepakaks, bus ieškoma kitų būdų. Ateityje planuojama aktyviame LITEKO palikti tik nagrinėjamų bylų duomenis, o baigtų bylų medžiagą iškelti į atskirą sistemą. Taip pat planuojama atskirti nagrinėjamas bylas nuo ką tik gautų, bet dar nepaskirstytų pareiškimų, nes pats bylų skirstymo modulis reikalauja didelių pajėgumų ir lėtina sistemos darbą.

Patvirtintas naujas Teismo posėdžių garso įrašų darymo tvarkos aprašas. Svarbus yra Aprašo 3 p., kuriame pasakyta:  “Garso įrašas šio Aprašo 2 punkte nurodytais atvejais nedaromas, jei teismo posėdyje   nedalyvauja proceso dalyviai ar kiti asmenys ir teismas nutaria bylą nagrinėti rašytinio proceso  tvarka,  o  taip  pat  proceso  dalyviams  ar  kitiems  asmenims  neatvykus  į  procesinio   sprendimo paskelbimą.  Informacija  apie  tokį  posėdį  nurodoma  posėdžio  protokole,  o  kai  jis  nerašomas  -  informacinėje  pažymoje,  kuriai  mutatis  mutandis   taikomi  šio  Aprašo  16  punkte  nurodyti  reikalavimai”. Teismo sprendimas tokiu atveju pridedamas prie bylos ir laikomas paskelbtu, nes nėra jokios prasmės garsiai skaityti net ir rezoliucinę sprendimo dalį, kai klauso tik posėdžių sekretorė. Tačiau garsiai paskelbti sprendimą (rezoliucinę dalį), jeigu išklausyti atvyko bent vienas asmuo, net jei tai tik viešo proceso žiūrovas.  Prie Aprašo pridedamas informacinės pažymos pavyzdys. Informacinę pažymą pasirašo tik posėdžio sekretorius/sekretorė. Nuo vasario 1 dienos garso įrašai turi būti keliami į LITEKO sistemą. Tik elektroniniu būdu tvarkomose bylose į LITEKO turi būti įkeliama ir informacinė pažyma. Šie nedideli pakeitimai turėtų palengvinti kasdienį procesinį darbą, kuris skirtinguose teismuose buvo skirtingas.

 

2014 m. vasario 4 d. 10.00 val. Apylinkių teismų teisėjų sąjungos valdybos narius priims Lietuvos Respublikos Teisingumo ministras Juozas Bernatonis. Darbotvarkėje numatyti visiems apylinkių teismų teisėjams aktualūs klausimai, bus diskutuojama ir dėl Lietuvos Respublikos Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo projekto. 

Sausio 17 dieną Teismų reformos koncepcija buvo aptariama Marijampolės ir Alytaus rajonų apylinkių teismuose. Teisėjų tarybos Pirmininkas G.Kryževičius išsamiau aiškino teismų reformos esmę ir turinį, pabrėždamas, kad svarbiausias tikslas, dėl ko reforma apskritai reikalinga, yra  suvienodinti apylinkių teismų teisėjų darbo krūvį, kuris šiuo metu skiriasi kai kur net dvigubai. Krūvio išlyginimui reformos metu būtų įdiegti  nauji administravimo instrumentai. Vienas iš jų- galimybė skirstyti bylas apimant didesnę teritoriją, tai leistų tam tikrą skaičių pirmiausia rašytinio proceso bylų perduoti nagrinėti teismui, kuriame tuo metu yra mažiau darbo; galimybė specializuoti tam tikrus teisėjus didesnės negu vienas rajonas teritorijos ribose, centralizuoti tam tikras aptarnavimo funkcijas (buhalterijas, ūkio dalį ir pan.) plačiau, negu kad vienas rajonas. Buvo pažymėta, kad  visi esami teismo pastatai ( jie būtų vadinami teismo rūmais) išliktų, tik juridinė priklausomybė pasikeistų. Teismų pavadinimai ir teritorijos yra pavaizduotos žemėlapyje, kuriuo įliustruotas šis tekstas. Reforma siekiama kokybinio šuolio visos teismų sistemos darbe.  Taip pat būtų siekiama išplėsti teismų savivaldą įvedant teisėjų susirinkimo institutą ir pavedant susirinkimui spręsti tam tikrus klausimus.

Teismų reforma žemėlapyje: teismų teritorijos pažymėtos skirtingomis spalvomis, buveinės miestas apvestas raudonai.

 

1468 m. Lietuvos Didysis Kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis patvirtino Kazimiero teisyną, kuris kartu su Ponų tarybos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau LDK) leidžiamomis privilegijomis, teismų sprendimais sudarė LDK teisės pagrindą. Toliau LDK teisinė sistema buvo formuojama Lietuvos Statutais. Tai trys teisinių dokumentų rinkiniai, teisynai, sukurti XVI a. ir apibrėžę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisinės sistemos pagrindą iki pat 1840 m.

Kaip ir visoje Vidurio Europoje, XVI amžiaus pradžioje ir LDK skirtas didelis dėmesys teisės kodifikavimui – teismams ir administracijai kilo didelių sunkumų dėl įstatymų išsibarstymo per daugybės privilegijų, ponų tarybos ir kunigaikščių sprendimų, skirtingose valstybės dalyse galiojančių skirtingų įstatymų.

Pirmieji ketinimai kodifikuoti Lietuvos teisę pradėjo ryškėti 1501 m., kai Aleksandro nurodymu LDK iki tol galiojusius atskirus įstatymus bei teismų „užrašymus“ pradėta kodifikuoti į vieningą „rašytinę teisę“, tačiau pirmasis projektas Seimui pristatytas tik 1522 m.

Lietuvos Statutų pagrindu buvo lietuvių paprotinė teisė ir Lietuvos Didžiųjų Kunigaikščių privilegijos. Juos taip pat iš dalies veikė teisynas „Rusų Tiesa“ ir didele dalimi – lenkų teisė, ypač nuostatas, susijusias su bajorų savivalda. Daugiausia iš lenkų skolintų teisės normų yra I-ojo Lietuvos Statuto 5 skyriuje, kuriame kalbama apie globos teisę, kuri LDK nebuvo išsivysčiusi.

Prisegtuke skaitykite Apylinkių teismų teisėjų sąjungos pirmininko Vytauto Krikščiūno sveikinimą teisėjams.

Gruodžio 6 Teisėjų Taryba jau tradiciškai į posėdį pakvietė abiejų profesinių visuomeninių organizacijų- Apylinkių teismų teisėjų sąjungos ir Teisėjų asociacijos atstovus. Kalbėta apie tai, ko organizacijos norėtų iš teisėjų savivaldos, kaip vertina jos darbą, ko pasigenda, ką planuoja.

Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius kalbėjo, kad ir toliau  sieks bendravimo su teisėjais, nes ne visuomet  pasiteisina griežtas ir formalus administravimas, tai nepadeda teisėjams dirbti, jis pastebi, kad teisėjai nuolat kažko bijo, yra įsitempę, tačiau Pirmininkui ne visiškai aišku, ko teisėjai bijo, kodėl yra neaktyvūs. Galbūt visuomeninės organizacijos galėtų  rasti  kitokias, „minkštesnes“ poveikio priemones  teisėjams, kai  yra kažkokių problemų dėl darbo, dėl etikos, tačiau dar  nebūtina kelti drausmės bylas ir pradėti  formalias drausmės procedūras. Pirmininkas pabrėžė vienybės teisėjų sistemoje svarbą, gebėjimą bendraujant su politikais, su visuomenės atstovais išreikšti bendrą visai teismų sistemai naudingą ir priimtiną poziciją, nepabrėžiant ir neakcentuojant vidinių diskusijų.

Apylinkių teismų teisėjų sąjungos pirmininkas Vytautas Krikščiūnas  pabrėžė, kad Sąjunga  nuolat siekia savo narių bendravimo, yra nusiteikusi bendradarbiauti su Teisėjų asociacija, o visuotinis narių susirinkimas galėtų kelti ir svarstyti klausimą dėl abiejų organizacijų sujungimo. Pažymėta, kad dėmesio apylinkių teismams reikia daugiau, nes juose dirba didžioji dalis teisėjų, dalis jauni, neturintys pakankamai patirties profesinėje veikloje, todėl aukštesniųjų teismų teisėjų patarimai yra labai vertingi.

Lapkričio 8  Teisėjų Tarybos posėdyje pakeistas bylų tvarkymo elektroniniu būdu aprašas (2013 m. birželio 20 d. nutarimo Nr.  13P-74- (7.1.2)) ir ankstesnis Teisėjų Tarybos nutarimas dėl bylų tvarkymo vien elektronine forma. Įtvirtintos dvi sąvokos apibrėžiančios bylų tvarkymo formas: elektronine forma tvarkoma byla ir popierine forma tvarkoma byla. Tvarkymo forma bus nurodoma LITEKO sistemoje jau sukuriant elektroninę bylos kortelę, ir šį požymį įves raštinės darbuotojas, priklausomai nuo to, kokia forma teismui pateiktas bylą inicijuojantis dokumentas ( pareiškimas, ieškinys). Jeigu dokumentas pateiktas  elektronine forma, tai byla ir bus tvarkoma elektronine forma, bandant pakviesti, paraginti naudotis elektronine prieiga tuos bylos dalyvius, kurie dar nėra prisijungę.  

Nors nutarimai nenumato tokios sąvokos kaip mišria forma tvarkoma byla, faktiškai tokių bylų gali būti, nes leidžiama elektronine forma tvarkomoje byloje gautų popierinių dokumentų neskaitmeninti, jeigu tam yra techninės priežastys ir jeigu dėl to priimta motyvuota nutartis.  

Nuspręsta, kad apylinkių teismuose elektronine forma tvarkomos bylos dėl teismo įsakymų išdavimo, kuriose pareiškimai pateikti elektronine forma nuo 2013 m. liepos 1 d. ir visos kitos civilinės bylos, kuriose inicijuojantis dokumentas yra pateiktas elektronine forma nuo 2014 m. sausio 1 d. 

Puslapiai

Užsiprenumeruoti Naujienos